Skaičiuojant terasos biudžetą natūraliai norisi pažiūrėti, kur galima sutaupyti. Jeigu šalia guli dvi iš pirmo žvilgsnio panašios pušinės lentos, o viena kainuoja mažiau, pasirinkimas atrodo gana paprastas.
Skirtumas išryškėja vėliau, kai mediena praleidžia lauke kelis sezonus. Terasa gauna lietaus, vasarą įkaista saulėje, rudenį ilgiau išlieka drėgna, žiemą susiduria su šalčiu. Tokiomis sąlygomis svarbi tampa medienos apsauga nuo puvinį sukeliančių grybų ir kitų biologinių veiksnių.
Ką iš tikrųjų duoda impregnavimas?
Impregnavimo metu mediena apdorojama apsauginėmis medžiagomis. Giluminio vakuuminio ar slėginio apdorojimo tikslas – leisti apsauginei medžiagai prasiskverbti giliau, o ne palikti ją tik paviršiuje.
Lauke tai aktualu dėl vienos paprastos priežasties: ilgai drėgmės veikiama neapsaugota ir natūraliai neatspari mediena turi didesnę biologinio irimo riziką.
Vis dėlto impregnavimas nėra nematomos šarvuotos durys. Mediena ir toliau reaguos į saulę, lietų bei drėgmės pokyčius. Ji gali keisti spalvą, trauktis, brinkti ar skilinėti.
Kada papildoma kaina turi daugiau prasmės?
Didžiausią skirtumą galima pajusti ten, kur terasa dažnai gauna drėgmės ir sunkiau išdžiūsta.
Atvira terasa be stogo susiduria su kitokiomis sąlygomis nei dengta terasa, įrengta vietoje, kur lietus ją pasiekia retai. Dar daugiau dėmesio reikia konstrukcijoms arti grunto, vandens ar vietose, kur prastesnė oro cirkuliacija.
Tokiais atvejais tinkamai parinkta impregnuota mediena terasai gali būti racionali didesnė pradinė išlaida, nes apsauga nuo biologinio irimo gali sumažinti ankstyvo medienos keitimo riziką.
Svarbu, kad impregnavimo būdas ir apsaugos lygis atitiktų vietą, kurioje mediena bus naudojama.
Neimpregnuota mediena nebūtinai reiškia blogą pasirinkimą
Čia lengva padaryti klaidingą išvadą, kad visa neimpregnuota mediena lauke yra netinkama.
Skirtingos medienos rūšys pasižymi nevienodu natūraliu atsparumu, egzistuoja ir termiškai apdorota mediena. Todėl reikia lyginti ne vien „impregnuota arba ne“, o konkrečią medžiagą ir jos savybes.
Jeigu perkama paprasta neimpregnuota pušis, kuri bus nuolat veikiama drėgmės, apsaugos klausimas tampa gerokai aktualesnis. Jei pasirinkta mediena jau apdorota kitu būdu ar pasižymi didesniu natūraliu atsparumu, situacija bus kitokia.
Impregnavimas nepakeis blogai įrengtos terasos
Net gerai apdorotos lentos nėra priežastis pamiršti konstrukciją po jomis.
Vanduo turi turėti galimybę pasišalinti, o mediena – išdžiūti. Reikalinga oro cirkuliacija ir tinkamai įrengtas pagrindas. Lentų montavimo tarpai turi atitikti pasirinktos medžiagos rekomendacijas.
Jeigu po terasa nuolat laikysis drėgmė, o konstrukciniai mazgai bus įrengti netinkamai, impregnavimas neištaisys visų klaidų.
Nupjautas lentos galas vertas papildomo dėmesio
Montuojant terasą lentas beveik neišvengiamai tenka trumpinti. Pjūvio vietoje atidengiama mediena, todėl verta iš anksto išsiaiškinti, kaip gamintojas rekomenduoja tokius galus apsaugoti.
Tas pats galioja gręžimo ir kitoms apdirbtoms vietoms, jei konkretaus produkto instrukcija numato papildomą jų apdorojimą.
Terasos ilgaamžiškumą dažnai lemia ne viena didelė klaida, o keli maži neapgalvoti mazgai.
Skaičiuokite ne lentos, o kelių sezonų kainą
Pirkimo metu neimpregnuota mediena gali atrodyti ekonomiškesnė. Tačiau prie jos kainos gali tekti pridėti apsaugines priemones, darbą, periodinę priežiūrą, o nesėkmės atveju – ir ankstesnį pažeistų lentų keitimą.
Impregnuota mediena irgi nėra visiškai priežiūros nereikalaujanti. Norint kontroliuoti paviršiaus spalvą, skilinėjimą ir kitus atmosferos poveikio požymius, gali prireikti papildomos apdailos.
Todėl prieš perkant geriau klausti ne „kuri lenta pigesnė?“. Naudingesnis klausimas – kiek kainuos norimos būklės terasą išlaikyti daugelį sezonų. Būtent tada pradinis kainų skirtumas įgauna kur kas daugiau prasmės.
