Vieną mėnesį menstruacijos vėluoja, smakro srityje atsiranda daugiau spuogų, o plaunant galvą vonioje lieka daugiau plaukų nei įprastai. Kiekvienas iš šių pokyčių gali turėti daug priežasčių. Tačiau kai keli simptomai atsiranda kartu arba nepraeina ilgesnį laiką, gydytojas gali pasiūlyti įvertinti hormonų veiklą.
Tai dar nereiškia, kad būtinai bus nustatytas hormoninis sutrikimas. Aknė gali būti dermatologinė problema, plaukų slinkimą gali veikti geležies stoka ar patirtas stresas, o menstruacijų ciklas kartais pakinta dėl svorio, fizinio krūvio ir kitų aplinkybių.
Todėl hormonų tyrimai dažniausiai yra viena dėlionės dalis, o ne atsakymas į visus simptomus.
Kada ciklas laikomas nereguliariu?
Menstruacijų ciklas nėra laikrodis ir jam nebūtina kiekvieną mėnesį trukti identišką dienų skaičių. Nedideli svyravimai gali būti normalūs.
Daugiau dėmesio reikia, kai menstruacijos tampa akivaizdžiai retos, ciklai nuolat labai ilgi ar trumpi arba mėnesinės kuriam laikui visai dingsta. Vertinimas priklauso ir nuo amžiaus bei laiko, praėjusio nuo pirmųjų menstruacijų.
Gydytojui svarbi ir pokyčių istorija. Jei ciklas ilgą laiką buvo gana reguliarus, o paskui netikėtai pasikeitė, verta ieškoti priežasties.
Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos gydytojas gali norėti atmesti vaisingo amžiaus moteriai dingus menstruacijoms, yra nėštumas. Vėliau tyrimų kryptis pasirenkama pagal simptomus ir sveikatos istoriją.
Kodėl gydytojo gali sudominti aknė ir plaukai?
Hormonų veiklos pokyčiai gali atsispindėti odoje ir plaukuose. Vertinant galimą androgenų perteklių, gydytojui gali būti svarbi aknė, padidėjęs plaukuotumas tam tikrose kūno vietose bei moteriško tipo plaukų retėjimas.
Tačiau vien spuogai nereiškia, kad testosterono kiekis būtinai per didelis.
Tas pats galioja plaukų slinkimui. Jį gali lemti skydliaukės sutrikimai, geležies stoka, neseniai persirgta liga, didelis emocinis ar fizinis stresas, mitybos pokyčiai ir kitos priežastys.
Daug informatyvesnė tampa simptomų visuma. Jei kartu su nereguliariu ciklu atsiranda ryškesnė aknė, nepageidaujamas plaukuotumas ar plaukų retėjimas, gydytojas gali turėti daugiau priežasčių įvertinti hormoninius rodiklius.
Kokie hormonai gali būti tiriami?
Vieno universalaus hormonų sąrašo, kurį reikėtų atlikti kiekvienai moteriai, nėra. Tyrimai pasirenkami pagal tai, kokios problemos ieškoma.
Kai įtariamas androgenų perteklius, gali būti vertinamas bendras ir laisvas testosteronas. Esant poreikiui gydytojas gali skirti kitų androgenų tyrimus. Vertinant nereguliarų ar išnykusį ciklą gali būti reikalingi ir kiti rodikliai, susiję su kiaušidžių, hipofizės ar skydliaukės veikla.
Dėl to moters hormonų tyrimas turi daugiau prasmės tada, kai tyrimų pasirinkimas siejamas su simptomais ir konkrečiu klinikiniu klausimu. Atsitiktinai atliktas didelis hormonų sąrašas nebūtinai suteiks daugiau naudingos informacijos.
Svarbus gali būti ir tyrimo laikas. Kai kurių hormonų koncentracija keičiasi menstruacijų ciklo metu, todėl gydytojas gali nurodyti, kurią ciklo dieną atlikti kraujo tyrimą.
Ar šie simptomai gali reikšti policistinių kiaušidžių sindromą?
Gali, tačiau diagnozės iš kelių simptomų nustatyti negalima.
Policistinių kiaušidžių sindromas, dažnai trumpinamas PKS, yra viena iš būklių, apie kurią gydytojas gali pagalvoti esant ovuliacijos sutrikimams ir androgenų pertekliaus požymiams.
Suaugusiųjų PKS diagnostikoje vertinami trys pagrindiniai požymiai: ovuliacijos sutrikimai, klinikinis arba laboratoriniais tyrimais nustatytas androgenų perteklius ir policistinių kiaušidžių morfologija ar tam tikromis aplinkybėmis AMH rodiklis. Diagnozei reikia atitikti nustatytus kriterijus ir atmesti kitas panašius simptomus galinčias sukelti būkles.
Todėl vien aknė ar nereguliarios menstruacijos nėra PKS diagnozė.
Kodėl kartais kraujo tyrimų neužtenka?
Laboratorijos rezultatas visada turi kontekstą.
Gydytojas gali klausti, kada prasidėjo ciklo pokyčiai, ar pasikeitė kūno svoris, kaip greitai atsirado aknė ar plaukų slinkimas, kokie vaistai vartojami. Svarbi gali būti ir šeimos sveikatos istorija.
Kartais prireikia papildomų tyrimų, o kartais jų visai nereikia. Net kiaušidžių ultragarsas nėra automatinė kiekvienos moters, turinčios nereguliarų ciklą, tyrimų dalis. Kai suaugusiai moteriai kartu nustatomi nereguliarūs ciklai ir hiperandrogenizmo požymiai, pagal tarptautines PKS rekomendacijas ultragarsas diagnozei gali būti nereikalingas.
Kada vizito geriau neatidėlioti?
Jei menstruacijos ilgam išnyko, ciklas pastebimai pasikeitė arba simptomai pradėjo progresuoti, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Daugiau dėmesio reikėtų ir greitiems pokyčiams. Staiga ryškėjantis plaukuotumas, stiprus plaukų retėjimas, balso pokyčiai ar kiti neįprasti simptomai yra priežastis medicininio įvertinimo neatidėlioti.
Prieš vizitą naudinga kelis mėnesius žymėtis menstruacijų pradžios datas, prisiminti, kada atsirado aknė ar pradėjo slinkti plaukai, ir turėti vartojamų vaistų bei papildų sąrašą.
Tokia informacija gydytojui kartais pasako daugiau nei atsitiktinai pasirinktas hormonų tyrimų paketas. Tikslas nėra ištirti kuo daugiau hormonų. Kur kas svarbiau suprasti, kokio atsakymo ieškoma ir kurie tyrimai gali padėti jį rasti.
