Šaukimas į apklausą kaip įtariamajam reiškia, kad asmuo baudžiamajame procese turi konkretų procesinį statusą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) įtariamajam suteikia teisę žinoti, kuo jis įtariamas, turėti gynėją, duoti parodymus arba tylėti ir atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Todėl gavus šaukimą svarbiausia ne bandyti iš anksto sugalvoti „teisingus“ atsakymus, o suprasti, dėl ko ir kokiu statusu esate kviečiamas bei kokiomis teisėmis galite pasinaudoti.
Šaukimo ignoruoti nereikėtų
Pirmas žingsnis – atidžiai perskaityti gautą dokumentą. Jame pateikta informacija leidžia suprasti, kur ir kada reikia atvykti bei kokiam procesiniam veiksmui asmuo kviečiamas.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių nurodytu laiku atvykti negalite, nereikėtų paprasčiausiai nepasirodyti. Apie situaciją verta kuo anksčiau informuoti šaukime nurodytą pareigūną ir išsiaiškinti tolesnius veiksmus.
Taip pat svarbu atskirti įtariamojo apklausą nuo paprasto pokalbio ar neformalaus paaiškinimo. BPK nustato konkrečią įtariamojo apklausos tvarką. Prieš apklausą pareigūnas, prokuroras ar įstatyme numatytais atvejais ikiteisminio tyrimo teisėjas turi išaiškinti įtariamajam teisę tylėti ir atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Prieš atsakant verta suprasti patį įtarimą
Įtariamasis turi teisę žinoti, kuo yra įtariamas. Tai nėra nereikšmingas formalumas: nežinant įtarimo esmės sudėtinga įvertinti, kokios aplinkybės tyrimui svarbios ir kokią reikšmę gali turėti pateikiami paaiškinimai.
Prieš apklausą naudinga sau atsakyti į tris klausimus:
- ar aiškiai suprantu, kokia veika esu įtariamas;
- ar suprantu savo teisę duoti parodymus arba pasinaudoti teise tylėti;
- ar prieš apklausą noriu pasitarti su gynėju.
Tai nėra bandymas išvengti proceso. Teisė į gynybą yra viena iš baudžiamojo proceso garantijų, o gynėjais pagal BPK yra advokatai.
Kuo gali būti naudinga advokato pagalba dar prieš apklausą?
Konsultacija prieš pirmąją apklausą leidžia įvertinti situaciją dar iki tol, kol pateikti parodymai užfiksuojami apklausos protokole. BPK numato, kad įtariamojo parodymai protokole užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui, o prireikus nurodomi ir užduoti klausimai bei atsakymai.
Dėl šios priežasties baudžiamųjų bylų advokato pagalba gali būti aktuali ne tik tada, kai byla jau perduota teismui. Gynėjas turi teisę dalyvauti įtariamojo apklausose, susitikti su ginamuoju prieš apklausą, teikti prašymus, o įstatymo nustatyta tvarka – skųsti pareigūnų ir kitų proceso subjektų veiksmus bei sprendimus.
Svarbu ir tai, kad advokato konsultacija nereiškia automatinio sprendimo neduoti parodymų. Vienoje situacijoje gali būti pagrįsta pateikti išsamius paaiškinimus, kitoje – pasinaudoti teise tylėti. Tokį sprendimą tikslinga priimti įvertinus konkretų įtarimą ir turimą informaciją, o ne vadovaujantis universalia taisykle.
Ką pasiimti ir ką prisiminti vykstant į apklausą?
Jeigu prieš apklausą konsultuojamasi su advokatu, naudinga turėti gautą šaukimą ir kitus su tyrimu susijusius dokumentus, kuriuos asmuo teisėtai turi. Advokatui taip pat svarbu tiksliai, o ne „palankiau“ papasakoti žinomas aplinkybes – teisinė situacija gali būti tinkamai įvertinta tik turint realų jos vaizdą.
Pačios apklausos metu nereikėtų spėlioti ar pateikti prielaidų kaip faktų. Jeigu klausimas neaiškus, racionalu prašyti jį patikslinti. Jeigu asmuo nusprendžia duoti parodymus, svarbu prieš pasirašant perskaityti apklausos protokolą ir įsitikinti, kad jame tinkamai užfiksuota tai, kas buvo pasakyta.
Galiausiai pats šaukimo gavimas dar neatsako į klausimą, kuo baudžiamasis procesas baigsis. Jis pirmiausia reiškia, kad artėja procesinis veiksmas, kuriam verta pasirengti. Suprasti įtarimą, žinoti savo teises ir dar prieš apklausą apsispręsti dėl gynėjo yra gerokai racionaliau nei gynybos strategiją pradėti svarstyti jau po duotų parodymų.
