Apie lytinę sveikatą Lietuvoje kalbama vis atviriau, tačiau daugybė klausimų vis dar lieka „tarp žmogaus ir paieškos sistemos.” Gėda klausti draugo, nepatogu kalbėti su gydytoju, o informacija internete – prieštaringa. Šis tekstas – bandymas atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus paprastai ir be nereikalingo moralizavimo.
Ar kontracepcija – tik moters reikalas?
Ne. Atsakomybė už kontracepcijos naudojimą tenka abiem partneriams. Prezervatyvai išlieka viena paprasčiausių ir prieinamiausių apsaugos priemonių – jie apsaugo ne tik nuo neplanuoto nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių infekcijų, ko hormoninė kontracepcija nepadaro. Tai ne pasirinkimas „arba viena, arba kita” – daugelis porų derina abu metodus.
Kiek dažnai reikia tirtis dėl LPI?
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja reguliarius tyrimus visiems seksualiai aktyviems žmonėms, ypač keičiant partnerius. Lietuvoje tyrimai dėl ŽIV, chlamidijų, gonorėjos ir sifilio atliekami poliklinikose, o ŽIV testą galima atlikti ir anonimiškai. Rekomenduojamas dažnumas – bent kartą per metus, o keičiant partnerius – po kiekvieno naujo santykio.
Daugelis LPI yra besimptomės – tai reiškia, kad galite nešioti infekciją ir jos nežinoti. Vienintelis būdas būti tikram – reguliari diagnostika.
Ar kontracepcijos priemonės turi galiojimo terminą?
Taip, ir tai svarbu. Lateksiniai gaminiai turi galiojimo datą, nurodytą ant pakuotės. Pasibaigus terminui medžiaga gali prarasti elastingumą ir apsauginės savybės sumažėja. Taip pat svarbu saugojimas – tiesioginė saulės šviesa, aukšta temperatūra ir mechaninis poveikis (pvz., ilgas laikymas piniginėje) blogina kokybę.
Patarimas: laikykite vėsioje, sausoje vietoje ir visada patikrinkite datą prieš naudojimą – tai trys sekundės, kurios gali sutaupyti daug nerimo.
Ar „natūralūs” kontracepcijos metodai patikimi?
Kalendorinis metodas, nutrauktas lytinis aktas ir kiti „natūralūs” būdai turi gerokai aukštesnį nesėkmės rodiklį nei barjeriniai ar hormoniniai metodai. Kalendorinis metodas efektyvus tik tada, kai ciklas yra labai reguliarus, o nutrauktas aktas – net idealiu atveju – nesaugo nuo LPI ir turi apie dvidešimties procentų nesėkmės riziką per metus.
Tai nereiškia, kad šie metodai visiškai beverčiai – tačiau jie neturėtų būti vienintelė apsauga, jei nėštumas neplanuojamas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Iš karto, jei pastebėjote: neįprastus išskyras, skausmą lytinio akto metu, niežulį ar paraudimą intymiose zonose, pūsleles ar opeles. Taip pat rekomenduojama konsultuotis, jei planuojate nėštumą – prekoncepcinis patikrinimas padeda identifikuoti galimas problemas iš anksto.
Gydytojas ginekologas ar urologas – ne tik ligos atvejui. Reguliari profilaktinė apžiūra turėtų būti norma, panašiai kaip dantų patikra – ne todėl, kad kažkas skauda, o todėl, kad geriau žinoti iš anksto.
Ar skirtingi prezervatyvų dydžiai tikrai svarbūs?
Taip, ir tai nėra marketingo triukas. Netinkamas dydis – viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės atsisako barjerinės kontracepcijos. Per didelis gali nuslysti, per mažas – spausti ir mažinti jautrumą arba net plyšti. Dauguma gamintojų siūlo kelis dydžius, o tinkamiausią galima nustatyti pagal apimtį, ne ilgį – apie tai informacijos galima rasti gamintojų svetainėse.
Per ankštas prezervatyvas ne tik nepatogus – jis ir mažiau saugus. Jei dvi trys minutės skirtos tinkamo dydžio parinkimui sutaupo mėnesį nerimo – tai geras laiko investavimas.
Ar lubrikantas būtinas?
Nebūtinas, bet labai rekomenduojamas. Papildomas lubrikantas sumažina trinties riziką, kuri gali sukelti mikropažeidimus ir padidinti infekcijos tikimybę. Svarbu: su lateksiniais produktais naudokite tik vandens arba silikono pagrindo lubrikantus – aliejaus pagrindo produktai (įskaitant vazeliną ir kūno losjonu) ardo lateksą ir sumažina apsaugą.
O kaip su švietimu?
Lietuvoje lytinis švietimas mokyklose vis dar yra fragmentiškas ir priklauso nuo konkretaus mokytojo požiūrio. Dalis jaunuolių pirmą informaciją apie kontracepcija gauna iš bendraamžių arba interneto – ir ne visada ji būna tiksli. Šeimos, kuriose apie tai kalbama atvirai, padeda jaunam žmogui priimti informuotus sprendimus – tai investicija, kuri atsiperka visą gyvenimą.
Ar kontracepcijos priemonės yra nemokamos?
Lietuvoje receptinė hormoninė kontracepcija iš dalies kompensuojama, tačiau barjerinės priemonės paprastai perkamos savo lėšomis. Kainos svyruoja nuo kelių iki keliolikos eurų už pakuotę, priklausomai nuo gamintojo ir tipo. Kai kurios nevyriausybinės organizacijos ir jaunimo centrai kartais dalina nemokamus prezervatyvus prevencijos tikslais – verta pasidomėti savo mieste.
Palyginus su galimomis pasekmėmis – neplanuotu nėštumo ar LPI gydymu – kelių eurų investicija yra viena racionaliausių gyvenime.
Klausimai apie lytinę sveikatą nėra gėdingi. Gėdinga – neturėti atsakymų, kai jie reikalingi.
