Tai, kad įmonė kelis mėnesius ar metus realiai nebevykdo veiklos, dar nereiškia, kad ji yra uždaryta. Kol juridinis asmuo neišregistruotas, jis išlieka Juridinių asmenų registre, o kartu gali išlikti ir įvairios deklaravimo, apskaitos ar kitos teisinės pareigos.
Todėl pirmas žingsnis turėtų būti ne skubus prašymas išregistruoti įmonę, o jos dabartinės būklės patikrinimas.
„Nevykdo veiklos“ gali reikšti labai skirtingas situacijas
Viena įmonė gali neturėti nei darbuotojų, nei turto, nei skolų ir tiesiog būti palikta neveikli. Kita gali nebegauti pajamų, bet vis dar turėti skolų tiekėjams, nepateiktų deklaracijų, banko sąskaitoje likusių lėšų ar turto.
Prieš pradedant uždarymą verta susirinkti atsakymus į keturis klausimus:
| Klausimas | Kodėl jis svarbus? |
| Ar įmonė turi skolų? | Gali keisti tinkamą uždarymo procedūrą |
| Ar liko turto ar pinigų? | Juos reikės apskaityti likvidavimo metu |
| Ar pateiktos deklaracijos ir ataskaitos? | Neveikimas savaime nepanaikina prievolių |
| Ar yra saugotinų dokumentų? | Likviduojant aktualus dokumentų perdavimas archyvui |
Jeigu įmonė moki ir savininkai nusprendė jos nebeatnaujinti, gali būti pradedamas savanoriškas likvidavimas. Registrų centras nurodo, kad pirmiausia priimamas sprendimas likviduoti juridinį asmenį ir paskiriamas likvidatorius. Po to registruojamas teisinis statusas „Likviduojamas“ ir atliekami likę procedūros veiksmai.
Kodėl įmonės negalima tiesiog „ištrinti“?
Likvidavimo metu reikia užbaigti juridinio asmens santykius su kreditoriais, biudžetais ir kitais asmenimis. VMI nurodo atskiras likviduojamos įmonės mokestines procedūras, o Registrų centras galutiniam išregistravimui reikalauja likvidavimo akto bei likvidavimo pabaigos finansinės ataskaitos.
Taip pat aktualus įmonės dokumentų saugojimas. Registrų centras nurodo, kad likvidavimo procedūroje turi būti gauta informacija apie dokumentų perdavimą toliau saugoti arba apie tai, kad perduotinų dokumentų nėra.
Todėl įmonės likvidavimas reiškia formalų juridinio asmens veiklos užbaigimą, o ne vien faktinį veiklos sustabdymą. Tik atlikus reikalingas procedūras ir išregistravus juridinį asmenį jis galutinai nustoja egzistuoti.
O jeigu įmonė turi skolų?
Šį klausimą reikia išspręsti dar prieš pasirenkant procedūrą. Jei įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir yra nemoki, situacijai gali būti taikomos ne paprasto savanoriško likvidavimo, o juridinių asmenų nemokumo procedūros.
Todėl neveikiančios įmonės uždarymą verta pradėti nuo savotiškos inventorizacijos: apskaitos, skolų, turto, deklaracijų, darbuotojų ir dokumentų būklės. Jeigu šiose srityse viskas aišku, galima planuoti formalų likvidavimą. Jei randama senų prievolių ar neaiškių skolų, pirmiausia reikia jas įvertinti.
Įmonės neveiklumo trukmė pati savaime nėra svarbiausias kriterijus. Daug svarbiau tai, kokia teisinė ir finansinė būklė liko po paskutinio realaus sandorio.
