Po namo statybų išlygintas sklypas gali atrodyti paruoštas apželdinimui, nors po plonu žemės sluoksniu dar lieka technikos suspaustas gruntas, skiedinio likučiai ar užpiltos įdubos. Pasodinus augalus tokioje vietoje, problemos neretai paaiškėja tik vėliau: vienur laikosi vanduo, kitur šaknims trūksta vietos augti. Todėl pasiruošimą verta pradėti nuo patikrinimo, kokia žemė iš tiesų liko sklype ir kaip ji elgiasi po lietaus.
Patikrinkite ir paviršių, ir gilesnį sluoksnį
Pirmiausia surenkamos statybinės atliekos, plėvelės, vielos, medienos atraižos ir kitos augimo vietai netinkančios liekanos. Jeigu statybų metu atliekos buvo užkastos, vien paviršiaus grėbimo nepakaks. Įtartinas vietas reikia atidengti ir išvalyti, užuot slėpus jas po atvežta žeme.
Prieš kasant būtina pažymėti požemines komunikacijas. Tuomet keliose būsimų želdynų vietose galima įvertinti grunto sluoksnius: ar išlikęs derlingas viršutinis horizontas, ar vyrauja supiltas molis, ar nėra tankaus, sunkiai kasamo pagrindo. Skirtingose to paties sklypo dalyse sąlygos gali gerokai skirtis.
Pradinei apžiūrai padeda trys klausimai:
- Kur po lietaus ilgiausiai laikosi balos?
- Kuriomis vietomis važinėjo sunkioji technika?
- Kur buvo sandėliuojamos medžiagos ir maišomas skiedinys?
Atsakymus patogu pasižymėti sklypo plane. Tai padės spręsti, kur reikia išsamesnio tyrimo, o kur užtenka įprasto dirvos paruošimo.
Sutankintą gruntą sutvarkykite prieš atveždami naują žemę
Technikos suspaustoje dirvoje sumažėja porų, kuriomis juda oras ir vanduo, o šaknims sunkiau skverbtis. Plonas naujos žemės sluoksnis neišsprendžia sutankinto grunto problemos. Purenimo būdas ir gylis turi atitikti pažeistą sluoksnį, todėl didesniame plote verta įvertinti profesionalios technikos poreikį. Šlapią, lipnią dirvą geriau palikti pradžiūti: važinėjimas ir darbas joje gali dar labiau pabloginti struktūrą.
Aplink išsaugotus medžius gilus mechaninis purenimas taip pat netinka automatiškai, nes galima sužaloti šaknis. Tokiose vietose sprendimas parenkamas atskirai. Sutvarkius būsimą želdyną svarbu nebevažiuoti per jį sunkvežimiais ir iš anksto numatyti medžiagų pristatymo maršrutą.
Dirvos gerinimą derinkite prie jos savybių
Dirvožemio tyrimas padeda nustatyti rūgštingumą ir maisto medžiagų būklę. Tai ypač naudinga, jei planuojami reiklesni augalai arba gruntas atvežtas iš kelių skirtingų vietų. Pagal rezultatus sprendžiama, ar reikia koreguoti pH, papildyti maisto medžiagas, ar pirmiausia gerinti struktūrą.
Subrendęs kompostas gali padėti pagerinti dirvos savybes, tačiau jo kiekis parenkamas pagal esamą gruntą ir būsimus augalus. Molingoje žemėje nereikėtų tikėtis ryškaus pokyčio pabėrus truputį smėlio: reikšmingam dalelių santykio pakeitimui jo reikėtų labai daug. Dažnai praktiškiau gerinti organinėmis medžiagomis ir rinktis tokiam gruntui tinkamus augalus.
Atvežamai žemei taip pat reikia skirti dėmesio. Verta pasidomėti jos kilme, sudėtimi ir įsitikinti, kad joje nėra atliekų. Tamsi spalva savaime nepasako nei maisto medžiagų kiekio, nei to, ar žemė tiks suplanuotiems želdiniams. Trąšų pasirinkimas neturėtų remtis vien noru kuo greičiau paspartinti augimą.
Prieš užsakant gruntą apskaičiuojamas reikiamas tūris pagal tvarkomą plotą ir numatytą sluoksnį. Jei dalis kokybiško viršutinio dirvožemio buvo išsaugota statybų pradžioje, pirmiausia verta įvertinti galimybę jį panaudoti. Taip galima tiksliau užsakyti trūkstamą kiekį ir išvengti bereikalingų krovimo darbų.
Paruoškite visą būsimą šaknų zoną
Gėlynui ar gyvatvorei naudinga sutvarkyti visą sodinimo juostą. Jei sunkiai laidžiame molyje iškasama duobė ir pripildoma kitokio grunto, joje gali kauptis vanduo. Žvyro sluoksnis duobės dugne savaime nesukuria drenažo. Užmirkimą reikia spręsti įvertinus vandens judėjimą sklype; kartais tinkamesnis pakeltas želdynas arba drėgnesnę vietą toleruojantys augalai.
Kai paruošta dirva ir išspręstas vandens užsilaikymas, augalų sodinimo darbai gali vykti pagal numatytą želdinių planą. Prieš sodinimą dar patikrinami galutiniai paviršiaus aukščiai ir laistymo galimybės. Taip naujai pasodintų augalų nereikės persodinti vien todėl, kad vėliau teks iš naujo formuoti reljefą ar kasti vamzdynų trasas.
