Studijų formos pasirinkimas
Šešta ryto — žadintuvas. Septinta — darbe. Aštuoniolika — paskaitoje. Dvidešimt antra — namų darbai. Ir taip penkerius metus. Ar tai realu? Tūkstančiai lietuvių kasmet įrodo, kad magistrantūros studijos ir darbas gali eiti išvien — tačiau ne be strategijos, disciplinos ir keleto svarbių sprendimų, kuriuos verta priimti dar prieš pateikiant stojimo dokumentus.
Pirmasis ir svarbiausias sprendimas — studijų formos pasirinkimas. Daugelyje Lietuvos universitetų antrosios pakopos programos siūlomos ištęstine (sesijine) forma, specialiai pritaikyta dirbantiesiems. Paskaitos vyksta vakarais, savaitgaliais arba intensyviomis sesijomis kas kelis mėnesius. Tai leidžia išlaikyti pilną darbo etatą ir kartu siekti akademinio laipsnio, nors reikalauja rimto laiko valdymo.
Laiko valdymas ir darbdavio požiūris
Laiko valdymas — kertinis dirbančio studento įgūdis. Daugelis pradedančiųjų mano, kad pakaks „kažkaip suspėti”, tačiau realybė yra griežtesnė. Efektyviausi dirbantieji studentai planuoja savo savaitę valandų tikslumu: kada mokytis, kada dirbti, kada ilsėtis. Svarbiausia — ilsėtis. Nuolatinis veikimas be pertraukų veda prie perdegimo, kuris gali sugadinti ir studijas, ir darbą, ir asmeninius santykius vienu metu.
Darbdavio požiūris — veiksnys, kurį reikia išsiaiškinti iš anksto. Kai kurie darbdaviai remia darbuotojų studijas — suteikia mokymosi atostogas, apmoka dalį studijų kainų ar leidžia lanksčiau organizuoti darbo laiką sesijų metu. Kiti — požiūriu neutralūs, tačiau nelankstūs. Verta atvirai pasikalbėti su vadovu dar prieš pradedant studijas ir susitarti dėl sąlygų, nes neinformavus darbdavio gali kilti konfliktas tarp darbo ir akademinių įsipareigojimų.
Finansai ir socialinis gyvenimas
Finansinis aspektas taip pat reikalauja skaičiavimo. Studijų kaina plius transporto išlaidos plius knygos ir medžiagos plius prarastas laisvalaikis, kurį galėtumėte skirti papildomam darbui — visa tai turi tilpti į biudžetą, kuris nesugriauna kasdienio gyvenimo. Kai kurie studentai ima studijų paskolas, kiti taupo iš anksto, treti derina stipendijas su asmeniniais ištekliais. Bet koks variantas tinka, jei yra apgalvotas.
Socialinis gyvenimas neišvengiamai susiaurėja studijų ir darbo derinimo laikotarpiu. Tai normalus kompromisas, kurį verta priimti sąmoningai, o ne kaltinti save dėl praleistų vakarėlių ar susitikimų. Tačiau visiškai izoliuotis pavojinga — palaikykite bent kelis artimiausius ryšius, kurie teikia emocinę paramą ir primena, kad gyvenimas yra ne tik darbas ir studijos.
Perėjimo laikotarpis ir mažos pergalės
Praktiniai patarimai, kurie padeda ištverti: mokykitės mažomis porcijomis kiekvieną dieną, o ne krūvą prieš egzaminą. Naudokite kelionės laiką į darbą ar paskaitas garso knygoms ar paskaitų įrašams. Grupiniai darbai — ne tik akademinė prievolė, bet ir galimybė pasidalinti krūviu su bendrakursiais. Ir svarbiausia — prisiminkite, kodėl pradėjote. Kai motyvacija smunka — o ji smunks — grįžkite prie savo pradinio „kodėl”. Ar tai karjeros pokytis, ar didesnis atlyginimas, ar asmeninis augimas — aiškus tikslas yra geriausias variklis sunkiausiais momentais.
Studijų ir darbo derinimas nėra lengvas kelias, tačiau jo pabaigoje stovi žmogus, kuris ne tik turi naują kvalifikaciją, bet ir įrodė sau, kad geba pasiekti tikslą sudėtingomis sąlygomis. Ir ta vidinė žinia — „aš tai padariau” — yra vertingesnė nei bet koks diplomas ant sienos, nors ir diplomas, žinoma, yra svarbus priedas prie to pasiekimo jausmo.
Dar vienas aspektas, apie kurį retai kalbama — perėjimo laikotarpis. Pirmieji du–trys studijų mėnesiai yra sunkiausi, nes organizmas ir protas dar neprisitaikė prie naujo ritmo. Daugelis studijų metėjų meta būtent šiame etape, nors po jo situacija stabilizuojasi ir tampa lengvesnė. Jei galite — susikurkite palaikymo tinklą iš bendrakursių, kurie yra toje pačioje situacijoje. Žinojimas, kad ne vienas einate per šį iššūkį, labai palengvina psichologinę naštą.
Taip pat verta pagalvoti apie tai, kaip studijose įgytas žinias galite pritaikyti dabartiniame darbe. Kai kurie darbdaviai leidžia studentams atlikti praktiką ar baigiamąjį darbą savo organizacijoje — tai dviguba nauda: jūs sprendžiate realią darbo problemą ir tuo pačiu atliekate akademinę užduotį. Tokia sinerija ne tik taupo laiką, bet ir didina jūsų vertę darbdavio akyse.
Galiausiai, nepamirškite švęsti mažų pergalių — kiekvieno išlaikyto egzamino, kiekvieno baigto semestro, kiekvieno momento, kai pavyko suderinti nesuderinamus dalykus. Šios pergalės kuria pasitikėjimą, kuris neša toliau — ne tik studijose, bet ir visose kitose gyvenimo srityse, kur reikia kantrybės ir atkaklumo.
