Daugelis namų savininkų įsitikinę, kad pastato būklę tikrinti reikėtų šiltuoju metų laiku – kai lengviau organizuoti darbus, o temperatūra nekelia diskomforto. Tačiau statybos fizikos specialistai teigia priešingai: šalčio sezonas atskleidžia tai, kas vasarą lieka nematoma.
Temperatūrų skirtumas – natūrali diagnostikos priemonė
Žiemos metu tarp pastato vidaus ir išorės susidaro ryškus temperatūrų gradientas. Kai lauke siekia minus penkiolika, o viduje palaikoma dvidešimties laipsnių šiluma, bet kokie konstrukcijos trūkumai tampa akivaizdūs. Pro plyšius besiskverbiantis šaltas oras, kondensuojantis drėgmė ant langų rėmų, vėsesnės sienos tam tikrose vietose – visa tai signalizuoja apie problemas, kurias šiltuoju sezonu paprasčiausiai nepajustumėte.
Būtent todėl profesionalūs diagnostikai rekomenduoja šaltuoju metų laiku atlikti tokią procedūrą kaip sandarumo testas – ji leidžia tiksliai nustatyti, kur konstrukcija praleidžia orą, o esant dideliam temperatūrų skirtumui rezultatai yra itin informatyvūs.
Ką atskleidžia termovizija žiemą
Infraraudonųjų spindulių kamera fiksuoja paviršių temperatūras. Vasarą, kai pastato išorė ir vidus beveik vienodos temperatūros, termoviziniai vaizdai nesuteikia prasmingos informacijos. Žiemą situacija visiškai kitokia – kiekvienas šiltesnis plotas fasade rodo vietą, pro kurią šiluma pabėga į aplinką.
Termovizinis tyrimas idealiai atliekamas tada, kai temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko siekia bent penkiolika laipsnių. Tokios sąlygos Lietuvoje dažniausiai susiklosto gruodžio–vasario mėnesiais. Būtent šiuo laikotarpiu atliekant tyrimą galima nustatyti ne tik akivaizdžius defektus, bet ir mažiau pastebimus šiluminius tiltus bei izoliacijos nenuoseklumus.
Kodėl verta neatidėlioti
Statistika rodo, kad didžioji dalis metinių šildymo išlaidų susidaro per keturis šalčiausius mėnesius. Jei pastato apvalkalas turi sandarumo problemų arba šilumos izoliacijos trūkumų, kiekvieną žiemą prarandami šimtai eurų. Kuo anksčiau problema nustatoma, tuo greičiau galima imtis korekcijos priemonių ir pradėti taupyti.
Kompleksiškas pastato įvertinimas, kurio sudėtinė dalis yra energetinis auditas, suteikia išsamų vaizdą apie namo energetinį efektyvumą. Audito metu analizuojama ne tik konstrukcijos būklė, bet ir šildymo sistema, vėdinimas, elektros suvartojimas. Tai leidžia sudaryti prioritetinį veiksmų planą: kurios investicijos duos didžiausią grąžą ir kokia tvarka jas tikslinga įgyvendinti.
Praktiniai patarimai savininkams
Prieš kviečiant specialistus, galite patys atlikti preliminarų pastato būklės įvertinimą. Atkreipkite dėmesį į šias detales:
Pirmiausia, stebėkite langus ankstyvą rytą. Jei stiklo paketų viduje kondensuojasi drėgmė, tai rodo galimą hermetiškumo sutrikimą. Rasojantys langai žiemą – dažnas reiškinys, tačiau persistenguojanti kondensacija gali signalizuoti apie rimtesnes problemas.
Antra, patikrinkite sąjungas tarp skirtingų konstrukcinių elementų – ten, kur susitinka siena ir stogas, siena ir pamatas, langų angokraščiai. Būtent šiose zonose dažniausiai formuojasi šilumos tiltai.
Trečia, palyginkite skirtingų kambarių temperatūras palaikant vienodą šildymo režimą. Jei tam tikrose patalpose nuolat vėsiau, tai gali rodyti izoliacijos skirtumus arba oro prasiskverbimą.
Investicija, kuri atsiperka
Profesionalios diagnostikos kaina – kelios dešimtys eurų. Tuo tarpu neracionalus energijos vartojimas per metus gali kainuoti kelis šimtus ar net tūkstančius eurų, priklausomai nuo pastato dydžio ir būklės. Skaičiai kalba patys už save: vienkartinė investicija į kokybišką diagnostiką atsiperka per vieną šildymo sezoną.
Be finansinės naudos, egzistuoja ir komforto aspektas. Sandarus, tinkamai izoliuotas pastatas užtikrina tolygų mikroklimatą visose patalpose, sumažina skersvėjų riziką ir prisideda prie sveikesnės gyvenamosios aplinkos.
Žiema – ne tik šildymo sąskaitų laikotarpis, bet ir galimybė objektyviai įvertinti savo namų būklę. Pasinaudokite šalčio teikiamomis diagnostikos galimybėmis ir priimkite sprendimus, paremtus tiksliais duomenimis.
