Pagrindiniai saugos reikalavimai griovimo metu
Griovimo darbai yra vieni iš pavojingiausių statybos sektoriuje vykdomų veiklų, todėl jiems keliami ypatingai griežti saugos reikalavimai. Prieš pradedant bet kokius griovimo darbus, būtina atlikti išsamų pavojų vertinimą ir parengti detalų saugos planą.
Statinio konstrukcijų stabilumo užtikrinimas yra vienas svarbiausių aspektų. Profesionalūs griovimo specialistai privalo įvertinti visas galimas rizikas, susijusias su pastato stabilumu griaunant jo dalis. Griaunami pastatai dažnai būna seni, pažeisti ar nestabilūs, todėl reikia užtikrinti, kad procesas vyktų kontroliuojamu būdu ir nekiltų netikėtų griūčių.
„Mūsų praktikoje būta atvejų, kai neprofesionaliai vykdomi griovimo darbai Vilnius centre sukėlė dalies konstrukcijų griūtį. Tokios situacijos ne tik kelia pavojų darbuotojams, bet gali turėti neigiamų pasekmių ir aplinkiniams pastatams,” – atkreipia dėmesį ilgametę patirtį turintis griovimo darbų specialistas.
Dar vienas esminis saugos reikalavimas – tinkama darbuotojų apsauga. Visi griovimo darbuose dalyvaujantys asmenys privalo dėvėti apsauginius šalmus, respiratorius, apsauginius akinius, pirštines ir specialią avalynę. Priklausomai nuo griovimo darbų pobūdžio, gali būti reikalingos ir papildomos apsaugos priemonės – klausos apsauga, apsauginiai diržai ar vibraciją mažinantys įrankiai.
Būtina įvertinti ir pasirūpinti šiais saugos aspektais:
- Elektros saugumas: Prieš pradedant griovimo darbus, reikia užtikrinti, kad visi elektros tinklai būtų atjungti ir pažymėti.
- Dujų, vandens ir kitų komunikacijų atjungimas: Būtina susisiekti su atitinkamomis tarnybomis ir gauti patvirtinimą, kad visi inžineriniai tinklai yra saugiai atjungti.
- Griaunamos teritorijos aptvėrimas: Visa griovimo teritorija turi būti aiškiai aptverta ir pažymėta įspėjamaisiais ženklais, siekiant apsaugoti pašalinius asmenis.
- Dulkių ir triukšmo kontrolė: Būtina imtis priemonių, ribojančių dulkių plitimą ir triukšmo lygį, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse.
- Saugus atliekų šalinimas: Griovimo metu susidarančios atliekos turi būti tinkamai rūšiuojamos ir šalinamos pagal galiojančius aplinkosaugos reikalavimus.
- Darbuotojų mokymas: Visi darbuotojai privalo būti supažindinti su saugos instrukcijomis ir apmokyti, kaip saugiai naudoti įrangą.
Statybos techninis reglamentas (STR) numato, kad aukštesnių kaip 8 m pastatų griovimui būtina parengti specialų griovimo projektą, kuriame būtų numatyta darbų eiga, naudojami mechanizmai ir saugos priemonės. Šį projektą turi parengti licencijuoti specialistai, o jį patvirtinti turi statybos priežiūros institucijos.
Draudimai ir leidimai: ką turi žinoti užsakovas?
Griovimo darbai, kaip ir kiti statybos darbai, yra griežtai reglamentuoti, todėl prieš pradedant darbus būtina gauti reikiamus leidimus. Pirmiausia, reikia gauti statybos leidimą, kuris apima ir griovimo darbus. Statybos leidimas išduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir kitais teisės aktais.
Jei pastatas yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, prieš griovimą būtina gauti Kultūros paveldo departamento leidimą. Istoriniuose miestų rajonuose, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje, galioja ypatingai griežti reikalavimai, ir kai kurių pastatų griovimas gali būti iš viso draudžiamas.
„Užsakovai dažnai neįvertina leidimų gavimo proceso sudėtingumo ir trukmės. Pavyzdžiui, norint gauti leidimą griauti pastatą, esantį Vilniaus senamiestyje, gali prireikti net kelių mėnesių ir daugybės dokumentų. Be to, tokiose vietovėse dažnai reikalaujama archeologinių tyrimų,” – pabrėžia urbanistikos ekspertas.
Štai pagrindiniai leidimai ir dokumentai, kurių gali prireikti vykdant griovimo darbus:
- Statybos leidimas: Išduodamas savivaldybės administracijos.
- Griovimo projektas: Būtinas aukštesniems nei 8 m pastatams.
- Aplinkos apsaugos departamento leidimas: Reikalingas, jei griovimo darbai gali turėti poveikį aplinkai.
- Kultūros paveldo departamento leidimas: Reikalingas, jei pastatas yra kultūros paveldo objektas ar yra saugomoje zonoje.
- Rangovų kvalifikacijos dokumentai: Įmonė, vykdanti griovimo darbus, privalo turėti atitinkamus sertifikatus ir licencijas.
- Draudimo polisai: Prieš pradedant darbus būtina apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu, kuris padengtų galimą žalą tretiesiems asmenims.
Užsakovui svarbu žinoti, kad jis, kartu su rangovu, neša atsakomybę už saugių darbo sąlygų užtikrinimą ir tinkamą atliekų tvarkymą. Todėl rekomenduojama pasirašyti išsamią sutartį su rangovu, kurioje būtų aiškiai apibrėžtos atsakomybės ribos ir įsipareigojimai.
Kitas svarbus aspektas – kaimyninių pastatų savininkų informavimas. Nors tai nėra teisiškai privaloma, tačiau laiku informavus kaimynus apie planuojamus griovimo darbus galima išvengti konfliktų ir skundų.
Kaip užtikrinti, kad griovimo darbai nesukeltų žalos aplinkai?
Aplinkosaugos aspektas tampa vis svarbesniu kalbant apie griovimo darbus. Pirmiausia, būtina tinkamai tvarkyti griovimo atliekas – jos turi būti rūšiuojamos ir perduodamos perdirbimui ar saugiam utilizavimui. Lietuvoje statybinės ir griovimo atliekos sudaro reikšmingą visų atliekų dalį, todėl jų tvarkymas turi didelę įtaką bendrai aplinkos būklei.
Prieš pradedant griovimo darbus, rekomenduojama atlikti audito procedūrą, kurios metu įvertinama, kokios medžiagos yra pastate ir kaip jos turėtų būti tvarkomos. Ypatingas dėmesys skiriamas pavojingoms medžiagoms, tokioms kaip asbestas, švinas, PCB ar gyvsidabris, kurios dažnai aptinkamos senesniuose pastatuose.
„Daugelyje pastatų, statytų iki 2000 metų, galima aptikti asbesto, kuris kelia rimtą pavojų sveikatai. Prieš pradedant griovimo darbus, būtina atlikti pastato tyrimą ir nustatyti, ar jame yra pavojingų medžiagų. Jei randama asbesto, jį turi pašalinti specialiai apmokyti darbuotojai, laikydamiesi griežtų saugos reikalavimų,” – paaiškina aplinkosaugos specialistas.
Norint sumažinti griovimo darbų poveikį aplinkai, rekomenduojama:
- Atliekų rūšiavimas vietoje: Griovimo aikštelėje turi būti įrengtos atskiros vietos skirtingoms atliekoms – metalui, medienai, betonui, plytoms ir kt.
- Pakartotinis medžiagų naudojimas: Kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, plytos, mediena ar metalas, gali būti naudojamos pakartotinai, taip sumažinant atliekų kiekį.
- Dulkių kontrolė: Griovimo metu susidaro daug dulkių, kurios gali pakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai. Rekomenduojama naudoti vandens purškimo sistemas, kurios sumažina dulkių plitimą.
- Triukšmo mažinimas: Griovimo darbai sukelia daug triukšmo, todėl reikėtų naudoti modernius, mažiau triukšmo skleidžiančius įrenginius ir riboti darbų laiką.
- Vandens užterštumo prevencija: Būtina užtikrinti, kad griovimo metu susidariusios nuotekos nepatektų į lietaus kanalizaciją ar gruntinius vandenis.
- Energijos taupymas: Naudojant efektyvesnę įrangą ir optimizuojant darbų procesus, galima sumažinti kuro sąnaudas ir CO2 emisijas.
Šiuolaikiniai griovimo metodai leidžia žymiai sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, selektyvus griovimas, kai pastatas ardomas dalimis, leidžia efektyviau rūšiuoti ir perdirbti medžiagas. Taikant tokį metodą, pirmiausia iš pastato pašalinamos pakartotinai naudotinos medžiagos ir įrenginiai, po to pavojingos medžiagos, galiausiai – likusios konstrukcijos.
Nauji griovimo įrenginiai taip pat padeda mažinti poveikį aplinkai – jie skleidžia mažiau triukšmo, išmeta mažiau teršalų ir efektyviau naudoja energiją. Investuodamos į tokius įrenginius, griovimo darbų įmonės ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet ir sumažina savo veiklos kaštus ilguoju laikotarpiu.
Griovimo darbų aplinkosauginiai aspektai yra reguliuojami Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų. Už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos administracinės nuobaudos, o rimtų pažeidimų atveju – net ir baudžiamoji atsakomybė.
Apibendrinant, saugūs ir aplinkai draugiški griovimo darbai Vilniuje kaip ir bet kur kitur reikalauja kruopštaus planavimo, profesionalios komandos ir tinkamos įrangos. Investuodami į saugą ir aplinkosaugą, užsakovai ir rangovai ne tik išvengia teisinių problemų, bet ir prisideda prie darnios miestų plėtros.
