Savaitgalio išvyka, kelios vakarienės lauke ar ilgesnė kelionė kemperiu – dujų balionas gali būti naudojamas labai skirtingai. Vienam žmogui jo pakaks visai vasarai, kitam toks pats kiekis baigsis po kelių intensyvių dienų.
Todėl klausimas „kiek laiko užtenka baliono?“ neturi vieno atsakymo. Daug daugiau pasako prietaiso dujų sąnaudos, naudojimo intensyvumas ir tai, kiek įrenginių prijungta vienu metu.
Žiūrėkite į dujų kilogramus, o ne vien baliono dydį
Balionas turi savo svorį, todėl bendras jo svoris nėra lygus viduje esančiam dujų kiekiui. Norint apskaičiuoti naudojimo laiką, aktuali būtent dujų masė.
Tarkime, turime 5 kg dujų ir prietaisą, kuris per valandą sunaudoja 0,2 kg. Teoriškai gauname apie 25 valandas nepertraukiamo darbo.
Skaičiavimas paprastas:
5 kg ÷ 0,2 kg/val. = 25 val.
Tačiau tai dar nereiškia, kad balionas realiomis sąlygomis veiks lygiai tiek. Prietaisas gali būti naudojamas ne visu galingumu, o degiklis – periodiškai išjungiamas.
Viryklė ir šildytuvas tą patį kiekį sunaudos skirtingai
Didžiausią skirtumą dažniausiai sukuria pats įrenginys.
Nedidelis turistinis degiklis, naudojamas vandeniui užvirti, per dieną gali veikti vos keliolika minučių. Galingas lauko šildytuvas kartais dirba kelias valandas be pertraukos. Natūralu, kad vienodo baliono naudojimo trukmė bus visiškai skirtinga.
Todėl renkantis dujų balionas turėtų būti derinamas prie konkretaus prietaiso ir planuojamo naudojimo. Prietaiso techninėje informacijoje verta rasti dujų sąnaudas, kurios gali būti nurodytos gramais arba kilogramais per valandą.
Maksimali galia gali suklaidinti
Jei degiklio instrukcijoje nurodyta, kad maksimaliomis sąlygomis jis sunaudoja 300 g dujų per valandą, nereikia manyti, kad kiekviena naudojimo valanda būtinai kainuos būtent 300 gramų.
Gamindami maistą žmonės reguliuoja liepsną. Vandeniui užvirus galia sumažinama, o baigus gaminti degiklis išjungiamas. Termostatu valdomi šildymo įrenginiai irgi gali nedirbti visu pajėgumu be pertraukos.
Dėl to pagal maksimalią sąnaudų reikšmę apskaičiuotas laikas labiau tinka kaip orientyras intensyviam naudojimui.
Keli prijungti prietaisai skaičiavimą pakeičia iš karto
Jei iš vieno šaltinio dujos tiekiamos keliems įrenginiams, jų sąnaudas reikia sudėti.
Pavyzdžiui, vienas prietaisas sunaudoja 0,15 kg/val., kitas – 0,25 kg/val. Jei abu veikia tuo pačiu metu, bendros teorinės sąnaudos siekia 0,4 kg/val.
Čia svarbi ne vien baliono naudojimo trukmė. Balionas, reduktorius ir visa dujų tiekimo sistema turi būti tinkami prijungtų prietaisų reikalaujamam srautui. Savavališkai jungti kelis prietaisus prie tam nenumatytos sistemos nereikėtų.
Šaltis irgi gali turėti įtakos
Lauko temperatūra aktuali naudojant suskystintas dujas. Propanas išgaruoja esant gerokai žemesnei temperatūrai nei butanas, todėl šaltu oru jų elgsena skiriasi.
Tai itin aktualu žiemos kelionėse, stovyklaujant ar naudojant dujinę įrangą lauke. Balione dar gali būti dujų, tačiau netinkamomis sąlygomis prietaisas gali nebegauti reikalingo dujų srauto.
Todėl reikėtų naudoti tik tokias dujas, balioną ir reduktorių, kokius konkrečiam įrenginiui numatė jo gamintojas.
Kiek dujų dar liko?
Vienas praktiškiausių būdų – balioną pasverti. Ant jo paprastai nurodoma tuščio baliono masė, dar vadinama tara.
Jeigu balionas dabar sveria 8 kg, o tuščias sveria 5 kg, jame likę maždaug 3 kg dujų. Žinant savo įrangos vidutines valandines sąnaudas jau galima gana neblogai įvertinti likusį naudojimo laiką.
Planuojant ilgesnę išvyką naudinga skaičiuoti ne dienomis, o realiomis degimo valandomis. Trys dienos, per kurias viryklė įjungiama tik pusryčiams ir vakarienei, visiškai neprilygsta trims paroms veikiančiam šildymui.
Baliono talpa suteikia tik pusę atsakymo. Kita pusė slypi prietaiso etiketėje ir jūsų naudojimo įpročiuose.
