Kas vienuoliktas mirties atvejis Europoje yra susijęs su alkoholiu. Šis vienas skaičius nusako viską, ką reikia žinoti apie alkoholio vietą žemyne, kuris pirmauja pasaulyje pagal jo suvartojimą.
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regionas yra daugiausiai geriantis pasaulyje, o alkoholis čia laikomas viena pagrindinių išvengiamos mirties priežasčių. Apie 800 000 mirčių per metus regione lemia alkoholio vartojimas – tai beveik trečdalis viso pasaulinio, 2,6 milijono mirčių, skaičiaus.
Mirtingumas: kasdienė, bet nematoma statistika
Kai skaičiai išskaidomi į dienas, mastas tampa apčiuopiamas. Kasdien Europoje nuo su alkoholiu susijusių priežasčių miršta 2 200 žmonių – tai beveik devyni procentai visų mirčių regione.
Didžiąją dalį šių mirčių lemia lėtinės ligos, o ne nelaimingi atsitikimai. Daugiau nei 600 000 mirčių per metus susijusios su neužkrečiamosiomis ligomis, o pusė jų – su širdies ligomis. Tai paneigia paplitusį įsitikinimą, kad alkoholis pavojingas tik piktnaudžiaujant.
Vėžys: rizika, apie kurią kalbama per mažai
Viena mažiausiai suvokiamų alkoholio grėsmių yra vėžys. Daugelis žmonių apskritai nežino, kad alkoholis yra pripažintas kancerogenas.
Vėžys yra pagrindinė su alkoholiu susijusių mirčių priežastis Europos Sąjungoje ir sudaro trečdalį visų alkoholio nulemtų mirčių bloke. Alkoholis siejamas su septyniomis vėžio rūšimis, tarp jų krūties, žarnyno ir kepenų.
Traumos ir smurtas: greitasis alkoholio poveikis
Šalia lėtinių ligų egzistuoja ir staigi žala. Iš kiekvienų trijų mirčių dėl traumų ir smurto Europos regione viena susijusi su alkoholiu.
Konkretūs skaičiai dar labiau atskleidžia problemą. 2019 metais alkoholis nulėmė beveik 145 000 mirčių dėl traumų, arba 31,1 procento visų traumų mirčių regione; didžiausią dalį sudarė savižala, kelių eismo traumos ir kritimai. Būtent todėl alkoholis laikomas rizikingiausiu tarp psichoaktyvių medžiagų, kai kalbama apie traumas.
Kodėl Europa geria tiek daug
Aukšti skaičiai turi ir kultūrinį paaiškinimą. Europos Sąjunga, sudaranti apie pusę regiono gyventojų, yra daugiausiai geriantis pasaulio kampelis, o septynios iš dešimties daugiausiai vartojančių šalių yra ES.
Rytų ir Vidurio Europa čia pirmauja: aukščiausi rodikliai fiksuojami Rumunijoje, Gruzijoje, Latvijoje ir Moldovoje, o Lietuva su maždaug 10–11 litrų vienam gyventojui taip pat lieka viršutinėje sąrašo dalyje. Toks kultūrinis alkoholio normalizavimas yra viena priežasčių, kodėl žala tokia didelė.
Ką rodo šie skaičiai kiekvienam iš mūsų
Statistika svarbi ne pati savaime, o dėl to, ką ji primena: alkoholio žala yra masinė, dažnai lėtinė ir sunkiai pastebima kasdienybėje. Individualus sprendimas gerti mažiau ar visai nebegerti šiame kontekste tampa ne tik asmenine sveikata, bet ir dalimi platesnio pokyčio.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek žmonių Europoje miršta dėl alkoholio? Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos regione dėl alkoholio miršta apie 800 000 žmonių per metus – tai kas vienuoliktas mirties atvejis ir beveik trečdalis viso pasaulinio alkoholio nulemto mirtingumo.
Kokia liga dažniausiai nulemia su alkoholiu susijusias mirtis? Didžiąją dalį lemia neužkrečiamosios ligos, ypač širdies ligos ir vėžys. Europos Sąjungoje būtent vėžys yra pagrindinė su alkoholiu susijusių mirčių priežastis, sudaranti apie trečdalį visų atvejų.
Ar Europa geria daugiau nei kitas pasaulis? Taip. PSO Europos regionas yra daugiausiai geriantis pasaulyje, o vartojimo lygis čia beveik tris kartus viršija pasaulio vidurkį. Septynios iš dešimties daugiausiai geriančių šalių yra Europos Sąjungoje.
Kokioje vietoje šioje statistikoje yra Lietuva? Lietuva su maždaug 10–11 litrų gryno alkoholio vienam gyventojui per metus lieka tarp daugiausiai vartojančių Europos šalių, nors pastarąjį dešimtmetį rodiklis nuosekliai mažėja.
Skaičiai neįtikina žmogaus mesti gerti, bet jie padeda pamatyti kontekstą. O kontekstas primena paprastą tiesą: alkoholio žala nėra reta išimtis – ji yra viena masiškiausių, bet labiausiai išvengiamų sveikatos problemų Europoje.
Šaltinis: https://alkoholiokodavimas.lt/
