Mažosios bendrijos įkūrimas daugeliui atrodo paprastas procesas, tačiau jame slypi daug niuansų, kurie gali virsti netikėtomis išlaidomis. Kai kurios jų atsiranda iš nežinojimo, kitos – dėl skubotų sprendimų. Tad jei svarstote apie nuosavą verslą – verta suprasti ne tik formalumus, bet ir praktinius pasirinkimus, kurie padeda išvengti bereikalingų išlaidų tiek pradžioje, tiek vėliau.
Kodėl žmonės renkasi MB?
Mažoji bendrija – viena populiariausių verslo formų Lietuvoje. Ją renkasi tiek pradedantieji, tiek patyrę specialistai, norintys lanksčiai valdyti individualią veiklą be sudėtingos valdymo struktūros. MB privalumai: nereikia įstatinio kapitalo, galima pasirinkti apmokestinimo būdą, o vadovo pareigos gali būti vykdomos be darbo sutarties – tai padeda sutaupyti.
Vis dėlto, kiekviena laisvė turi savo kainą – neteisingai pasirinkus steigimo būdą, neįvertinus tam tikrų formalumų ar buhalterinių aspektų, ilgainiui galima susidurti su brangiai kainuojančiomis klaidomis.
Kur slypi dažniausios paslėptos išlaidos?
Elektroninis steigimas Registrų centre iš pirmo žvilgsnio atrodo pigus – vos keli eurai už pavadinimo registraciją ir steigimo įrašą. Tačiau čia gali pasitaikyti:
- Netinkamai parengti steigimo dokumentai, kuriuos teks taisyti su teisininko pagalba.
- Nenurodyta buveinė, jei neturite nekilnojamojo turto – teks pirkti registracijos adresą.
- Nepasirinktas buhalteris iškart po steigimo – gali baigtis pavėluotomis deklaracijomis ir VMI baudomis.
- Nepamatuotas veiklos pobūdis, kuris iškart reikalauja licencijų, atskaitomybės ar leidimų – visa tai reiškia papildomas sąnaudas.
Ką verta apsvarstyti prieš steigimą?
Prieš pradedant mažosios bendrijos įkūrimą, verta atsakyti sau į kelis klausimus:
- Ar veiklą vykdysite vienas, ar su partneriu?
- Koks pelno paskirstymo būdas jums tinkamiausias – ar reikės darbo sutarčių?
- Ar reikalinga PVM registracija nuo pat pradžių?
- Ar iš karto turėsite pajamas, kurios leis samdyti buhalterį?
Daugeliu atvejų, pasikonsultavus su specialistu, galima aiškiai sudėlioti prioritetus ir suplanuoti steigimą taip, kad išvengtumėte nenumatytų išlaidų.
Steigti savarankiškai ar per tarpininkus?
Savarankiškas steigimas tinka tiems, kurie jau yra susidūrę su verslo dokumentais. Jei tai pirmasis verslas, dažnai saugiau kreiptis į specialistus – ne tiek dėl steigimo kainos, kiek dėl laiko, nervų ir galimos rizikos.
Tarpininkai neretai siūlo ne tik dokumentų parengimą, bet ir buveinės nuomą, pagalbą registruojantis PVM mokėtoju, konsultacijas dėl apskaitos, veiklos formos pasirinkimo. Vienas tokių – buhalterinės apskaitos ir verslo steigimo paslaugas teikianti platforma baulera.lt, kuri apjungia tiek steigimo, tiek finansinių sprendimų galimybes.
Ką daryti, kad steigimo procesas būtų sklandus?
- Įvertinkite ne tik steigimo kainą, bet ir nuolatinę administracinę naštą – ar būsite pasiruošę savarankiškai pateikti ataskaitas?
- Nesidrovėkite klausti – geriau pasitikslinti prieš, nei mokėti po to.
- Neskubėkite. Net jei steigimas trunka kelias dienas, neteisingi sprendimai gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Mažosios bendrijos įkūrimas – tai ne tik techninis žingsnis, bet ir strateginis sprendimas, kuris turi būti priimtas atsakingai. Laiku gauta konsultacija ar profesionalus tarpininkavimas gali padėti ne tik išvengti papildomų išlaidų, bet ir iškart pradėti veiklą efektyviai bei be nesklandumų.
