Nesodinkite šito šalia bulvių — derlius sumažės iki nulio

Sodininkai greitai supranta, kad tam tikri kaimynai mažina bulvių derlių. Patarimas aiškus: venkite nakvišinių, išsikerojusių moliūginių ir gervuoginių krūmų šalia gumbinių augalų. Ligos perdavimas, tankus užtamsinimas ir agresyvios šaknys yra pagrindiniai kaltininkai. Praktinis lysvių išdėstymas ir laiko parinkimas gali sumažinti riziką, tačiau detalės yra svarbios ir vertos atidesnio žvilgsnio.

Svarbiausios išvados

• Nesodinkite pomidorų ir paprikų šalia, nes jie dalijasi tais pačiais kenkėjais ir bulvių maru, kuris gali greitai sunaikinti gumbų derlių.
• Laikykite atokiau moliūginius (moliūgus, cukinijas, dekoratyvinius moliūgėlius), nes jų vešlūs vijokliai ir dideli lapai užstoja šviesą bulvėms ir slopina gumbų formavimąsi.
• Nesodinkite aviečių ar kitų erškėtinių krūmų (brambles) šalia bulvių, nes jų sumedėjusios šaknys ir tanki lapija slepia kenkėjus bei atima vandenį ir maisto medžiagas.
• Palikite apsauginį tarpą ir kasmet kaitaliokite pasėlius, kad išvengtumėte dirvoje plintančių patogenų ir nutrauktumėte bulvinių (Solanaceae) ligų ciklus.
• Dezinfekuokite įrankius ir nedelsdami pašalinkite užkrėstus bulvinių šeimos augalus, kad sustabdytumėte greitą Phytophthora infestans plitimą.

Augalai, kurių reikėtų vengti sodinti šalia bulvių (greitas sąrašas ir kodėl)

Kokių kaimynų reikėtų vengti sodinant bulves? Pirmoje vietoje – pomidorai ir paprikos (bulviniai): jie su bulvėmis dalijasi tais pačiais kenkėjais ir ligomis, todėl didėja greitos infekcijos rizika ir derliaus nuostoliai.

Kiti tos pačios bulvinių šeimos giminaičiai panašiai didina patogenų spaudimą.

Moliūginiai – moliūgai, cukinijos, dekoratyviniai moliūgai – išleidžia tankias vijoklines virkščias ir didelius lapus, kurie užstoja bulvių lapiją ir užima dirvą, trukdydami gumbų formavimuisi.

Avietės ir sumedėję erškėtinių krūmai yra grybų šeimininkai, priglaudžia kenkėjus ir leidžia agresyvias šaknis, kurios konkuruoja dėl maisto medžiagų ir vandens, silpnindamos bulvių atsparumą.

Kaip nakvišiniai platina bulvėms vėlyvąjį marą

Bulviniai augalai perduoda vėlyvąjį marą bulvėms pirmiausia per bendrus biologinius kelius, kurie palankūs greitam patogeno judėjimui: užkrėsta pomidorų ar paprikų lapija išskiria sporangijas ir ore plintančias zoosporas Phytophthora infestans, kurios trumpais atstumais sklinda vėju, lašų (lietaus ar laistymo) taškomis ir per užterštus įrankius ar rankas.

Užkrėsti pomidorai ir paprikos platina Phytophthora infestans į netoliese augančias bulves per sporas, vėją, lašų taškymąsi ir užterštus įrankius.

Liga greitai įsitvirtina, kai sporos nusėda ant jautrios bulvių lapijos ar gumbų drėgnomis, vėsiomis sąlygomis.

Artimas atstumas spartina inokuliumo kaupimąsi, todėl infekcija gali įvykti per kelias dienas ir kartotis per pakartotinius antrinius ciklus.

Praktinė prevencija pabrėžia erdvinį atskyrimą, užkrėstų bulvinių augalų pašalinimą, įrangos sanitariją ir savalaikes fungicidų ar kultūrines intervencijas, siekiant nutraukti perdavimo grandines.

Kaip vijokliai ir dyglėti krūmai užstoja šviesą ir atima iš bulvių

Pasodinti per arti, vešlūs moliūginių šeimos vijokliai ir sumedėję erškėtinių krūmai mažina bulvių derlių, nes sukuria tankų šešėlį ir po žeme konkuruoja dėl vandens bei maisto medžiagų. Įrodymai rodo, kad didelialapiai vijokliai riboja šviesą, lėtindami gumbų didėjimą, o erškėtinių šaknys išeikvoja maisto medžiagas ir išlaiko patogenus. Praktinis vengimas arba barjerai padeda išsaugoti šviesą ir šaknų erdvę; reguliarus genėjimas ir šaknų barjerai sumažina poveikį, kai atskyrimas neįmanomas. Stebėkite dirvos drėgmę ir maisto medžiagų būklę; papildomas tręšimas ir mulčiavimas gali padėti, tačiau visiškai nekompensuos stiprios konkurencijos. Žemiau pateikta glausta lentelė apibendrina pagrindinius mechanizmus ir greitas priemones.

Lysvių išdėstymas ir sodinimo laiko parinkimas siekiant sumažinti riziką

Sodinant, lysvių išdėstymas taip, kad bulvės būtų atskirtos nuo didelės rizikos kaimyninių augalų ir būtų optimizuota šviesa bei šaknų erdvė, ženkliai sumažina ligų plitimą ir konkurenciją.

Lysvėse bulves reikėtų išdėstyti vėjo kryptimi prieš ir aukščiau šlaitu nei avietes ir kitas erškėtinių uogakrūmių rūšis, taip pat laikyti bent vienos lysvės plotį tarp bulvių ir kitų bulvinių (solaninių) kultūrų, kad būtų ribojamas purslų ir pernešėjų judėjimas.

Taikykite laiko atžvilgiu išskaidytą sodinimą: bulves sodinkite anksčiau nei šilumamėges moliūgines kultūras, kad gumbų formavimasis būtų užbaigtas dar prieš išsiplečiant vijokliams.

Palaikykite tvarkingus takus dėl oro cirkuliacijos ir sanitarijos; šiukšles ir augalines liekanas pašalinkite nedelsiant.

Bulves sėjomainoje keiskite pagal kelių metų grafiką, vengdami bulvinių ir erškėtinių uogakrūmių, kad būtų nutraukti patogenų ciklai ir išsaugotas derlius.

Saugūs bulvėms palydoviniai augalai ir sodo alternatyvos

Sustatę lysves ir sodinimo laiką taip, kad sumažintumėte ligų riziką, dėmesį reikėtų skirti bulvių derinimui su mažos rizikos kaimynais ir suplanuotiems sodo kaitaliojimams, kurie palaiko derlių ir augalų sveikatą.

Bulvės gerai auga šalia pupelių, kukurūzų ir medetkų: ankštiniai fiksuoja azotą, kukurūzai suteikia užuovėją neužstodami gumbų zonos, o medetkos gali sumažinti kai kurių nematodų spaudimą.

Bulves kasmet rotuokite į ne bulvinių (ne Solanaceae) šeimos lysvę; po jų sodinkite bastutinius arba česnakinius, kad nutrauktumėte kenkėjų ciklus.

Laikykite moliūginius, bulvinius, ir avietinius toliau.

Naudokite fizines užtvaras ir laiku parinktą sodinimą, kad išvengtumėte šaknų konkurencijos.

Reguliariai stebėkite ir koreguokite kaitą pagal pastebėtus kenkėjų ir ligų dėsningumus.