Vazoninė žemė žiemą dažnai pradeda skleisti pelėsinį kvapą, nes žemesnė temperatūra ir sumažėjęs apšvietimas sulėtina augalo vandens įsisavinimą, todėl substratas lieka nuolat drėgnas ir prastai prisotintas deguonies. Tokia aplinka palanki anaerobinėms bakterijoms ir grybelių augimui, kurie skleidžia žemiškus, rūgščius kvapus. Suslėgti arba organinėmis medžiagomis turtingi mišiniai šį efektą sustiprina, o prastas drenažas ir nejudrus patalpų oras sulaiko drėgmę ir dujas. Kvapas signalizuoja apie drėgmės ir oro pusiausvyros sutrikimą, kurį verta spręsti taikant tikslingus korekcinius veiksmus.
Pagrindinės išvados
- Vėsesnės, mažiau apšviestos sąlygos sumažina augalų transpiraciją, todėl vazonų substratas ilgiau išlieka šlapias, o tai skatina mikroorganizmų augimą ir atsiranda pelėsių kvapas.
- Nuolat šlapias substratas skatina grybų ir bakterijų veiklą, kurios skaido organines medžiagas ir išskiria drėgnus, rūgščius kvapus.
- Prasta oro cirkuliacija ir po vazonu įstrigusi drėgmė sukuria anaerobines kišenes, kurios sukelia stipresnius, nemalonius kvapus.
- Suslėgtos arba organinėmis medžiagomis turtingos dirvos šaltyje skyla lėčiau, sukeldamos šiltnamio tipo kvapus, kai mikroorganizmai virškina medžiagą.
- Perlaistymas, užsikimšęs drenažas arba persodinimo nebuvimas prailgina užterštumą; sumažinus laistymą ir atnaujinus viršutinį dirvos sluoksnį kvapas dažnai išnyksta.
Nedelsdami sustabdykite dirvožemio kvapus: 5 greiti veiksmai
Greitai sustabdykite žieminius dirvožemio kvapus, spręsdami drėgmės perteklių, paviršinę taršą ir oro cirkuliaciją: pašalinkite viršutinį 1–2 cm substrato sluoksnį ir pakeiskite jį sausu, švariu mišiniu; sumažinkite laistymą maždaug perpus ir gilesnę drėgmę patikrinkite pirštu arba zondu; pakelkite vazonus ant nedidelio stovelio, kad pagerėtų ventiliacija po vazonu; periodiškai atidarykite langus, kad sumažintumėte patalpų drėgmę; o esant matomam pelėsiui, paviršių pabarstykite plonu cinamono ar aktyvintos anglies sluoksniu, kad slopintumėte grybelio augimą ir sugertumėte kvapus.
Dažnai poveikis būna greitas; sumažėjusi drėgmė riboja mikrobinį aktyvumą. Jei kvapas išlieka po vienos ar dviejų savaičių, rekomenduojama persodinti ir dezinfekuoti vazoną.
Kodėl žiemą vazoninė žemė skleidžia kvapą?
Po neatidėliotinų veiksmų, skirtų neutralizuoti kvapus, svarbu suprasti, kodėl vazoninė žemė žiemą smirda, kad būtų galima išvengti pasikartojimo.
Mažesnis apšvietimas ir vėsesnė temperatūra sumažina augalų transpiraciją, todėl įprasti laistymo režimai palieka substratus nuolat šlapius, o tai skatina grybelių ir bakterijų dauginimąsi, skleidžiantį pelėsinius kvapus.
Užsistovėjęs patalpų oras ir šilumos šaltiniai (pvz., radiatoriai) sukuria netolygų drėgmės pasiskirstymą — apačioje šaknys sausos, viršuje paviršius drėgnas — tai palanku mikrobiniam irimui.
Organinių medžiagų gausūs arba suslėgti, druskomis prisikaupę dirvožemiai šaltyje skyla lėtai, todėl atsiranda būdingi šiltnamio tipo kvapai.
Nuolatinis kvapas rodo drėgmės ir oro disbalansą arba stipriai užterštą terpę, o ne neatidėliotiną augalo ligą; sprendžiant substrato kokybės, laistymo dažnio, pastatymo vietos ir aeracijos klausimus, galima išvengti kvapo sugrįžimo.
Greitos priemonės ir veiksmingi drenažo sutvarkymo sprendimai
Sprendžiant žiemos metu atsirandančius kvapus iš vazoninės žemės, tikslingos greitos priemonės ir paprasti drenažo patobulinimai patikimai sumažina mikrobinį aktyvumą ir atkuria pusiausvyrą. Pašalinkite viršutinį 1–2 cm drėgno substrato sluoksnį ir pakeiskite jį sausu, steriliu vazoninių augalų mišiniu; kvapas dažnai sumažėja per 24 valandas.
Sumažinkite laistymo dažnumą (daugeliui rūšių vandens reikia kas 10–14 dienų) ir tikrinkite drėgmę gilesniuose sluoksniuose, o ne vien pagal paviršiaus sausumą. Pakelkite vazonus ant mažų stovelių ar grotelių, kad pagerėtų oro cirkuliacija po vazonu, ir įsitikinkite, kad dugno drenažo skylės nėra užsikimšusios.
Pabarstykite aktyvintos anglies arba cinamono saikingai, kad sugertų kvapą ir slopintų paviršinį pelėsį. Jei kvapas išlieka po dviejų savaičių, persodinkite ir dezinfekuokite.
Kur statyti vazonus žiemą (ir kaip juos laistyti)
Apgalvotai parinktos žieminių vazonų vietos subalansuoja šviesą, temperatūrą ir oro cirkuliaciją, kad sumažintų drėgmės sukeltus kvapus ir mikroorganizmų dauginimąsi.
Apgalvotai parinktos žieminių vazonų vietos subalansuoja šviesą, temperatūrą ir oro cirkuliaciją, kad būtų išvengta drėgnų kvapų ir mikroorganizmų dauginimosi.
Vazonai turėtų gauti kuo daugiau išsklaidytos šviesos, tačiau jų nereikėtų statyti tiesiai virš radiatorių ar šilumos angų; temperatūros svyravimai, kai šaknys šiltos, o antžeminė dalis vėsi, skatina netolygų džiūvimą ir mikrobinį aktyvumą.
Pakelkite vazonus ant nedidelių stovelių ar grotelių, kad pagerintumėte oro cirkuliaciją po vazonu ir išvengtumėte užsilaikančios drėgmės.
Laistykite saikingai: sumažinkite dažnį maždaug perpus, patikrinkite substrato gylį pirštu ar zondu ir laistykite tik tada, kai apatinė šaknų zona yra vidutiniškai pradžiūvusi.
Reguliarus patalpų vėdinimas papildo šias priemones, mažindamas drėgmę ir kvapų riziką.
Kada persodinti: ženklai, žingsniai ir sanitarijos patarimai
Stebint vazono pastatymo vietą ir žiemos laistymo įpročius dažnai paaiškėja, ar reikia persodinti: nuolat juntamas drėgmės kvapas, matomas pelėsis, sulėtėjęs augimas arba šaknys, besisukančios vazone ratu, rodo substrato irimą ar suslėgimą, kurio paprastomis paviršinėmis priemonėmis neišspręsite.
Jei šie požymiai išlieka po 7–14 dienų sumažinus laistymą, persodinkite.
Veiksmai: išimkite augalą, švelniai atlaisvinkite šaknis, apkarpykite supuvusius audinius, pakeiskite šviežiu, gerai drenuojančiu substratu ir pasirinkite tinkamo dydžio vazoną su drenažo skylėmis.
Sanitarija: nušveiskite seną vazoną karštu vandeniu ir švelniu plovikliu arba praskiestu balikliu (1:9), kruopščiai nuskalaukite; stipriai užterštą žemę išmeskite.
Toliau laikykitės saikingo žiemos laistymo ir pagerinkite oro cirkuliaciją.