Skolinimasis versle ilgą laiką buvo suvokiamas kaip paskutinė išeitis – žingsnis, kurio imamasi tik tada, kai situacija tampa kritinė. Tačiau šiuolaikinė verslo praktika rodo priešingą tendenciją: strategiškai apgalvotas finansavimas dažnai tampa ne gelbėjimosi ratu, o tramplinu į kitą augimo etapą.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo statistika byloja aiškiai – įmonės, kurios investuoja į plėtrą ekonominio pakilimo laikotarpiu, įgyja pranašumą prieš konkurentus, laukiančius „tobulo momento”. Problema ta, kad tobulas momentas retai ateina pats – jį tenka kurti.
Pirmasis ženklas: amžinas balansavimas ant ribos
Vienas dažniausių signalų, rodančių, kad verslui reikia papildomo kapitalo, yra nuolat kartojantis apyvartinių lėšų trūkumas. Įsivaizduokite situaciją: užsakymų pakanka, klientai patenkinti, tačiau kiekvieną mėnesį tenka spręsti galvosūkį, kam mokėti pirmiau – tiekėjams ar darbuotojams.
Verslas lyg ir veikia, tačiau nuolat balansuoja ant ribos. Tokia būsena ne tik kelia stresą, bet ir stabdo natūralų augimą. Neįmanoma priimti didesnio užsakymo, kai nėra lėšų žaliavoms, ir neįmanoma plėsti komandos, kai sunku prognozuoti artimiausio ketvirčio pinigų srautus.
Antrasis ženklas: galimybės praeina pro šalį
Kitas signalas – prarandamos galimybės dėl laiko stokos. Tiekėjas siūlo reikšmingą nuolaidą perkant didesnį kiekį, tačiau laisvų lėšų tuo metu nėra. Konkurentas išeina iš rinkos ir atsiranda galimybė perimti jo klientus, tačiau tam reikia investuoti į pardavimų komandą jau dabar, o ne po pusmečio.
Tokios progos dažniausiai nelaukia – jas pastebi ir jomis pasinaudoja tie, kurie turi finansinį lankstumą veikti greitai. Verslo paskola šiuolaikiniame kontekste nebėra vien banko kabineto reikalas. Alternatyvios finansavimo platformos pakeitė požiūrį į verslo kreditavimą – sprendimai priimami greičiau, reikalavimai lankstesni, o procesas skaidresnis.
Kiek kainuoja nieko nedaryti
Prieš priimant sprendimą skolintis, verta atlikti paprastą pratimą: suskaičiuoti, kiek kainuoja nesiimti veiksmų. Jei dėl apyvartinių lėšų trūkumo kas mėnesį prarandate bent vieną potencialų klientą, per metus tai sudaro dvylika prarastų galimybių.
Jei vidutinė kliento vertė siekia kelis tūkstančius eurų, skaičiai kalba patys už save. Palūkanos už paskolą dažnai būna mažesnės nei kaina, kurią sumokate už stagnaciją.
Kada skolinimasis nėra išeitis
Vis dėlto svarbu skirti situacijas, kai skolinimasis prasmingas, nuo situacijų, kai jis tik atideda neišvengiamą. Paskola neišgelbės verslo, kurio modelis neveikia. Ji nepadengs nuostolių, jei problema slypi produkto ar paslaugos kokybėje, netinkamoje kainodaroje ar rinkos, kurios tiesiog nėra.
Prieš ieškant finansavimo, būtina įsitikinti, kad verslo pagrindai tvirti, o papildomas kapitalas bus panaudotas augimui, ne skylėms lopyti. Finansavimo tikslas turėtų būti konkretus ir išmatuojamas – abstraktus noras „turėti daugiau pinigų” nėra strategija.
Tinkamas laikas ir tinkamas požiūris
Praktiniu požiūriu, optimalus laikas skolintis yra tada, kai verslas veikia stabiliai ir gali įrodyti savo pajėgumą grąžinti lėšas. Skolinimasis krizės metu visada brangesnis ir sudėtingesnis – finansuotojai mato riziką ir atitinkamai koreguoja sąlygas. Tuo tarpu augančiam, stabilius pinigų srautus generuojančiam verslui durys atviros plačiau.
Daugelis verslininkų nerimauja dėl įsipareigojimų, ir tai suprantama. Tačiau verta prisiminti, kad bet koks verslo sprendimas susijęs su rizika. Nepriimti jokio sprendimo – taip pat sprendimas, turintis savo kainą. Konkurencinėje aplinkoje stovėjimas vietoje reiškia atsilikimą, nes kiti juda į priekį.
Klausimas, kurį verta užduoti sau
Galų gale, sprendimas dėl finansavimo yra ne vien matematikos, bet ir psichologijos klausimas. Reikia gebėti objektyviai įvertinti savo verslo potencialą, pripažinti ribas ir matyti galimybes.
Svarbiausia – pradėti nuo klausimo sau: ar dabartinė situacija yra ta, kurioje noriu likti, ar tik tarpinė stotelė kelyje į tikslą? Jei atsakymas antras, verta rimtai apsvarstyti, kokie resursai reikalingi žengti kitą žingsnį.
