Naujas žaidimas namuose kartais atrodo blankiau ir mažiau sklandžiai nei parduotuvėje ar vaizdo įrašuose. Priežastis dažniausiai yra ne konsolė, o tai, kaip ji sujungta su televizoriumi ir kokie nustatymai įjungti. Prie seno televizoriaus prijungta PS5 rodo tvarkingą vaizdą, tačiau dalis jos galimybių tiesiog lieka nepanaudota. Kad būtų išnaudotas didesnis kadrų dažnis ir mažesnis atsako laikas, televizorius turi turėti atitinkamą jungtį ir įjungtus režimus. Šie dalykai nustatomi per kelias minutes, bet apie juos retai užsimenama perkant.
Antra dažna problema yra vėlavimas tarp mygtuko paspaudimo ir veiksmo ekrane. Jis atsiranda tada, kai televizorius vaizdą apdoroja savo programine įranga, o žaidimų režimas neįjungtas. Toks vėlavimas ypač jaučiamas greituose žaidimuose, o lėtesniuose jis gali likti nepastebėtas. Prisideda ir kabelio klausimas, nes senesni laidai neperduoda didelio kadrų dažnio. Kiekvieną iš šių kliūčių galima patikrinti be papildomų pirkinių.
Toliau paaiškinta, kokių televizoriaus savybių reikia, kaip patikrinti esamą jungtį ir kokius nustatymus įjungti. Straipsnis skirtas tiems, kurie ką tik įsigijo konsolę, ir tiems, kurie svarsto, ar kartu reikės keisti ir televizorių. Dažnai keitimo nereikia, užtenka nustatymų.
Kokios jungties reikia didesniam kadrų dažniui
Televizoriai turi kelias vaizdo jungtis, ir ne visos jos vienodos. Dalis jų perduoda keturių kadrų raiškos vaizdą šešiasdešimties kadrų dažniu, o naujesnės papildomai palaiko šimto dvidešimties kadrų režimą. Jei konsolė prijungta prie senesnės jungties, žaidimas vis tiek veiks, tik sklandesnio režimo pasirinkti nepavyks. Dažnai tame pačiame televizoriuje tik viena ar dvi jungtys palaiko didesnį dažnį, todėl svarbu, į kurią lizdą įkištas laidas. Jungtys paprastai pažymėtos prie lizdų arba nurodytos instrukcijoje.
Patikrinti nesunku. Konsolės nustatymuose matoma, kokį signalą ji siunčia ir ar aktyvuotas didesnis kadrų dažnis. Jei ten rodoma, kad palaikymo nėra, pirmiausia verta pabandyti kitą lizdą televizoriuje ir tik tada galvoti apie laidą. Kai kuriuose modeliuose didesnio pralaidumo režimą reikia įjungti atskirai televizoriaus nustatymuose, nes gamykliškai jis išjungtas. Šis nustatymas dažnai vadinamas išplėstiniu arba pagerintu signalo formatu.
Prieš jungiant verta pasitikrinti:
- kurios televizoriaus jungtys palaiko didesnį kadrų dažnį;
- ar televizoriaus nustatymuose įjungtas išplėstinis signalo formatas;
- ar naudojamas laidas tinka didesniam pralaidumui;
- ar konsolė rodo, kokia raiška ir dažnis veikia;
- ar įjungtas žaidimų režimas;
- ar vaizdo gerinimo funkcijos neprideda vėlavimo.
Žaidimų režimas ir atsako laikas
Televizoriai vaizdą apdoroja: glotnina judesį, ryškina kontūrus, keičia spalvas. Visa tai užtrunka, todėl tarp signalo ir vaizdo ekrane atsiranda vėlavimas. Žaidimų režimas didžiąją dalį šio apdorojimo išjungia, todėl valdymas tampa tikslesnis. Daugumoje televizorių šį režimą reikia įjungti rankiniu būdu, nors naujesni modeliai persijungia patys, kai atpažįsta konsolę. Skirtumas tarp įjungto ir išjungto režimo greituose žaidimuose jaučiamas iš karto.
Verta žinoti, kad žaidimų režimas šiek tiek pakeičia vaizdą. Spalvos gali atrodyti paprastesnės, o judesio glotninimas dingsta, nes būtent jis ir sukelia didžiausią vėlavimą. Filmams tokio režimo nereikia, todėl daugelyje televizorių nustatymai saugomi atskirai kiekvienai jungčiai. Praktiškiausia konsolę prijungti prie atskiro lizdo ir jam nustatyti žaidimų profilį. Tada perjungus šaltinį nereikia nieko keisti rankomis.
Kintamas kadrų dažnis ir automatinis režimas
Kintamo kadrų dažnio funkcija leidžia televizoriui atnaujinti vaizdą tiek kartų, kiek jų paruošia konsolė. Be jos, kai kadrų dažnis krenta, atsiranda trūkčiojimas arba vaizdo plyšimas. Ši funkcija naudinga žaidimuose, kuriuose našumas svyruoja, o ramesniuose ji beveik nepastebima. Televizoriuose ji dažnai vadinama skirtingais pavadinimais, todėl verta ieškoti nustatymo apie kintamą atnaujinimo dažnį. Konsolėje ją taip pat reikia įjungti atskirai.
Automatinis žemo vėlavimo režimas veikia paprasčiau: televizorius, atpažinęs žaidimų signalą, pats persijungia į žaidimų profilį. Tai patogu, nes nereikia nieko spaudyti, o žiūrint filmą režimas grįžta atgal. Senesniuose modeliuose tokios funkcijos nėra, todėl perjungti tenka rankomis. Jei televizorius turi tik dalį šių galimybių, tai nėra kliūtis žaisti, tik dalis pranašumų lieka neišnaudota.
| Televizoriaus galimybė | Ką ji duoda | Ar būtina |
|---|---|---|
| Keturių kadrų raiška 60 kadrų dažniu | Bazinis sklandus vaizdas | Taip |
| 120 kadrų palaikymas | Sklandesnis judesys greituose žaidimuose | Ne, bet pastebima |
| Žaidimų režimas | Mažesnis vėlavimas | Taip |
| Kintamas kadrų dažnis | Mažiau trūkčiojimo | Naudinga |
| Automatinis režimo perjungimas | Patogumas | Ne |
| Platus šviesumo diapazonas | Sodresnis vaizdas ryškiose scenose | Naudinga |
Vaizdo nustatymai, kuriuos verta pakeisti
Gamykliniai nustatymai dažnai skirti parduotuvei, todėl vaizdas būna per ryškus ir per šaltas. Pirmas žingsnis yra išjungti demonstracinį režimą ir pasirinkti žaidimų arba kino profilį. Judesio glotninimą verta išjungti, nes jis prideda vėlavimo ir sukuria dirbtinį vaizdą. Ryškumą naudinga sumažinti iki lygio, kuriame baltas fonas neakina, ypač jei žaidžiama vakare. Spalvų temperatūrą dauguma žmonių mėgsta šiek tiek šiltesnę nei gamyklinė.
Konsolės pusėje taip pat yra ką pakoreguoti. Joje galima patikrinti, ar televizorius atpažintas teisingai ir ar įjungtos platesnio šviesumo diapazono galimybės. Naudinga atlikti vaizdo derinimo procedūrą, kurioje parodomi testiniai vaizdai, ir pagal juos nustatyti ribas. Jei naudojamas garso stiprintuvas, verta patikrinti, ar jis neriboja vaizdo signalo. Visa tai užtrunka kelioliką minučių ir daroma vieną kartą.
Garsas: dažnai pamirštama dalis
Televizoriaus garsiakalbiai žaidimuose dažnai nuvilia labiau nei vaizdas. Paprasčiausias sprendimas yra ausinės, prijungtos prie pulto, nes jos duoda aiškų erdvinį garsą ir netrukdo kitiems. Garso juosta pagerina bendrą įspūdį, bet reikia patikrinti, kaip ji jungiama, kad nebūtų prarastas vaizdo pralaidumas. Jungiant per stiprintuvą svarbu, kad jis palaikytų tą patį vaizdo režimą kaip televizorius. Priešingu atveju kadrų dažnis nukrenta, nors kaltas atrodo televizorius.
| Garso sprendimas | Stiprioji pusė | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|---|
| Televizoriaus garsiakalbiai | Nieko nereikia | Silpnas žemų dažnių atkūrimas |
| Ausinės prie pulto | Aiškus garsas, netrukdo kitiems | Baterijos veikimo laikas |
| Garso juosta | Geresnis bendras garsas | Jungimo būdas ir vaizdo pralaidumas |
| Stiprintuvas su kolonėlėmis | Geriausias rezultatas | Suderinamumas su vaizdo režimais |
Laidai ir jungimas per papildomus prietaisus
Laidas yra pigiausia grandis, bet jis dažnai tampa kliūtimi. Senesni kabeliai perduoda mažesnį duomenų kiekį, todėl didesnis kadrų dažnis arba platesnis spalvų formatas tiesiog neįsijungia. Dažniausiai konsolė tokiu atveju nerodo klaidos, o tiesiog pasirenka žemesnį režimą. Jei nustatymuose matote, kad didesnis dažnis nepasiekiamas, pirmiausia verta pabandyti kitą laidą. Komplekte esantis kabelis dažniausiai tinka, bet senas laidas iš stalčiaus gali neturėti reikiamo pralaidumo.
Papildomi prietaisai kelyje taip pat gali riboti signalą. Jei konsolė jungiama per garso imtuvą, jis turi palaikyti tą patį režimą kaip televizorius, kitaip vaizdas bus apribotas pagal silpniausią grandį. Tas pats galioja šakotuvams ir ilgintuvams. Jei kyla abejonių, naudinga laikinai prijungti konsolę tiesiai į televizorių ir palyginti nustatymus. Taip greitai paaiškėja, kur dingsta galimybės.
Verta patikrinti ir jungties numerį. Daugelyje televizorių tik viena arba dvi jungtys palaiko didesnį pralaidumą, o likusios yra paprastesnės. Jei konsolė įkišta į netinkamą lizdą, viskas veiks, bet dalis galimybių liks nepasiekiama. Lizdai dažniausiai pažymėti prie jungties arba nurodyti instrukcijoje. Perjungimas užtrunka minutę ir nieko nekainuoja.
Kada televizorių iš tikrųjų verta keisti
Keisti televizorių vien dėl konsolės reikia rečiau, nei atrodo. Jei turimas modelis rodo keturių kadrų raišką ir turi žaidimų režimą, skirtumas iki naujesnio bus pastebimas, bet ne esminis. Keitimas pasiteisina tada, kai televizorius labai senas, turi didelį vėlavimą arba nerodo pakankamos raiškos. Taip pat verta keisti, jei dažnai žaidžiami greiti žaidimai, kur sklandumas yra svarbiausias. Kitais atvejais pinigus protingiau skirti žaidimams arba antram pultui.
Prieš sprendimą naudinga atsakyti:
- kokia yra turimo televizoriaus raiška ir kadrų dažnis;
- ar jis turi žaidimų režimą;
- kokie žaidimai žaidžiami dažniausiai;
- iš kokio atstumo žiūrima į ekraną;
- ar televizorius naudojamas ir filmams;
- ar garsui bus naudojamas atskiras sprendimas.
Kai šie dalykai patikrinti, dažniausiai paaiškėja, kad vaizdą galima pagerinti be naujo pirkinio. Didžiąją dalį skirtumo padaro teisingas lizdas, įjungtas žaidimų režimas ir tvarkingai sureguliuoti vaizdo nustatymai.