Jeigu tavo kieme yra nuolydis, didesnis nei baseino pakraštis, tikėtina, kad svarstei – ar verta pirkti robotą-žoliapjovę. Internetas pilnas pažadų: dirbs net šlaituose, įveiks 45 % kampą, riedės kaip tankas. Tačiau kai susiduri su realybe – neretai paaiškėja, kad robotas sustoja vidury darbo, suka ratus arba visai atsisako važiuoti aukštyn.
Šitas tekstas skirtas tiems, kurie nori ne reklamos, o realių atsakymų. Pasakosim apie tikras situacijas, kalnus ir jų šlaitus, bandymus su Hookii robotais, ir svarbiausia – kada geriau rinktis visai kitą pjovimo būdą.
Šlaitas šlaitui nelygu – kampas ir forma keičia viską
Ant popieriaus atrodo gražiai: 25°, 30°, 45° – viskas įveikiama. Bet problema ne skaičiuose. Tikrieji sunkumai prasideda tada, kai šlaitas staiga „užlūžta“, eina ne vientisa juosta, o banguoja. Robotui tokio paviršiaus „skaitymas“ nėra lengvas. Jis nesupranta, kur prasideda kritimas, o kur dar lyguma. Tokiais atvejais net ir Hookii robotas, kuris teoriškai gali dirbti iki 55 % kampo, gali netyčia nuslysti, pradėti slysti ratais arba tiesiog sustoti.
Jeigu šlaitas šlapias – situacija dar prastesnė. Tada ratai slysta, robotas nebegrįžta į stotelę, net jeigu teoriškai tai galėtų padaryti.
Ką rodo bandymai su Hookii?
Bandymuose, atliktuose Vejos-robotai.lt komandos, buvo naudojami keli Hookii modeliai. Vienas iš jų įveikė 35 % nuolydį be sustojimų. Tačiau esant 45 %, pastebėta, kad pjaunant drėgną žolę robotas praranda sukibimą, todėl reikia papildomų laikiklių ar guminės ratų dangos.
Vienas klientas iš Anykščių pasakojo, kad jo kieme – šlaitas, einantis per visą 6 arų vejos ilgį. Jis pasirinko Hookii, įrengė papildomą kabelį apačioje, kad robotas „jaustų“, kur grįžti. Sprendimas veikia. Tačiau tai jau – nestandartinis montavimas.
Kada šlaitas tampa per didelis net geram robotui?
Praktika rodo, kad ribos – apie 40–45 %. Jeigu nuolydis pastovesnis, nešlapias, net su staigesniu lūžiu – Hookii susitvarko. Tačiau virš 50 %, kai veja tampa beveik kalno siena – net ir geriausi modeliai praranda orientaciją.
Kitas trukdis – gėlynai ar kampai, kurie atsiranda šlaito viršuje. Jei robotas negali apsisukti arba išvažiuoti žemyn saugiai, dirbti tampa beveik neįmanoma. Kai kurie gamintojai siūlo įkalnės valdymą per GPS ar AI – bet realiai, šlaitų „skaitymas“ išlieka sudėtingiausia užduotis net brangiausiems modeliams.
Ką daryti, jeigu robotas nesusitvarko?
Tada verta galvoti ne apie modelio keitimą, o visai kitą sprendimą. Kai kurie žmonės daro šlaito žolės keitimą į dekoratyvinį mulčią, kiti – įrengia laiptelius ar „gyvą sieną“. Dar vienas būdas – pjauti tik šlaito viršų ir apačią robotu, o vidurį – rankiniu būdu, kas savaitę ar dvi. Tokia mišri priežiūra reikalauja truputį daugiau dėmesio, bet garantuoja, kad robotas neveiks „ant ribos“.
Yra ir modeliai su vikšrais, kurie dažnai naudojami komerciniams sklypams ar stadionams, tačiau jų kaina dažnai viršija 3000 eurų. Hookii modeliai siūlo optimalų variantą – galingi, bet ne per brangūs. O https://vejos-robotai.lt/ padeda išsirinkti pagal vietovės nuotraukas – tiesiog atsiųsk kiemo šlaito vaizdą, ir jie atsakys, ar robotas apskritai verta tavo atveju.
Šlaitą reikia matyti savo akimis
Jeigu tavo kiemas nėra lygūs pievos plotas, o vietomis primena slidinėjimo trasą – būk realistas. Techniniai duomenys ant dėžutės tau tiesos nepasakys. Tuo tarpu žmonės, kurie jau bandė Hookii ir matė, kaip robotas elgiasi ant stačių vietų – gali. Ir tai tikras privalumas.
Nes kartais užtenka vieno bandymo ir žinai – veikia. O kartais – geriau rinktis kitą kelią, nei keikti įkalnę visą vasarą.
