Pasaulis artėja prie galimo branduolinio konflikto, nes didžiosios valstybės sparčiai plečia ir modernizuoja savo branduolinius arsenalus. SIPRI įspėja apie stiprėjančias ginklavimosi varžybas, didėjant pasaulinei įtampai ir silpnėjant ginklų kontrolės režimams. Tokios branduolinės galybės kaip JAV, Rusija ir Kinija investuoja į sudėtingas pristatymo sistemas ir didina kovinių galvučių pajėgumus. Susijęs geopolitinis kraštovaizdis rodo, kad didėja nenumatyto eskalavimo rizika. Tolesnis tyrimas atskleidžia sudėtingą branduolinės grėsmės scenarijų.
Didėjantys branduoliniai arsenalai
Pasaulinis branduolinis kraštovaizdis išgyvena nerimą keliančią transformaciją, nes branduoliniai arsenalai plečiasi beprecedenčiu greičiu. Pagrindinės branduolinės valstybės, ypač Jungtinės Valstijos ir Rusija, ir toliau dominuoja pasaulinėse atsargose, kurias sudaro maždaug 12 241 kovinė galvutė.
Kinija sparčiai plėtoja savo branduolinius pajėgumus ir iki 2030 m. gali prilygti JAV ir Rusijos raketų pajėgumams. Įtampa regione didėja, nes tokios šalys kaip Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja plėtoja savo branduolines programas.
Pasaulinės galybės, modernizuodamos branduolinę ginkluotę, diegia sudėtingas siuntimo sistemas ir kovinių galvučių technologijas, o tai reiškia, kad gali vėl prasidėti didelio masto ginklavimosi varžybos, turinčios didelį poveikį tarptautiniam saugumui.
Modernizacija ir technologinės ginklavimosi varžybos
Branduolinės valstybės ne tik plečiasi, bet ir intensyvina sudėtingas technologines ginklavimosi varžybas, kurios apima ne tik tradicinių raketų ir kovinių galvučių kūrimą.
Naujos sritys, tokios kaip kosmosas ir kibernetinė erdvė, tapo lemiamais mūšio laukais dėl strateginio pranašumo. Dirbtinio intelekto ir pažangios programinės įrangos integravimas į branduolinio valdymo ir kontrolės sistemas yra pagrindinė technologinės konkurencijos sritis.
Modernizavimo pastangos sutelktos ne tik į kovinių galvučių skaičiaus didinimą, bet ir į pristatymo sistemų tobulinimą, tikslumo didinimą ir sudėtingesnių technologinių pajėgumų, galinčių iš esmės pakeisti strateginę galios pusiausvyrą, kūrimą.
Geopolitinė įtampa ir regioniniai konfliktai
Keletas svarbių geopolitinių lūžio linijų tapo potencialiais branduolinės konfrontacijos židiniais, todėl regioninė įtampa virto pasaulinio saugumo rizika.
Indijos ir Pakistano pasienio konfliktas 2025 m. pradžioje parodė, kaip greitai konvencinė įtampa gali peraugti į branduolinį susidorojimą. Panašiai Šiaurės Korėjos agresyvi branduolinė pozicija ir strateginiai pokyčiai Rytų Azijoje vėl sukėlė susirūpinimą dėl regioninio stabilumo.
Europos ir Artimųjų Rytų dinamika, kuriai būdingas Rusijos branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje ir NATO narių noras priimti JAV branduolinius ginklus, dar labiau apsunkina tarptautinio saugumo padėtį.
Šie tarpusavyje susiję regioniniai konfliktai pabrėžia pasaulinio branduolinio atgrasymo trapumą.
Ginklų kontrolės režimų silpnėjimas
Didėjant pasaulinei branduolinei įtampai, sistemingas nusistovėjusių ginklų kontrolės režimų silpnėjimas yra esminis iššūkis tarptautiniam saugumui. Žlugus svarbiausiems dvišaliams susitarimams, tokiems kaip Naujoji START sutartis ir INF sutartis, atsirado branduolinių apribojimų mechanizmų vakuumas.
Naujos technologijos ir besikeičianti geopolitinė dinamika dar labiau apsunkina ginkluotės kontrolės pastangas, nes valstybės vis dažniau pasikliauja branduolinio atgrasymo strategijomis. Lėtėjantis kovinių galvučių išmontavimo tempas ir provokuojanti branduolinė retorika blogina branduolinio ginklo neplatinimo padėtį.
Jei nebus imtasi ryžtingų diplomatinių priemonių ir atnaujintas įsipareigojimas laikytis daugiašalių nusiginklavimo sistemų, katastrofiškos branduolinės konfrontacijos rizika toliau didėja.
Pavojus pasaulio saugumui
Branduolinio konflikto šmėkla, metanti šešėlį pasaulio saugumui ir grasinanti sužlugdyti dešimtmečius trukusią diplomatinę pažangą, didėja kaip niekada. Didėjanti geopolitinė įtampa ir atnaujintas dėmesys branduolinio atgrasymo strategijoms artina pasaulį prie galimos katastrofiškos konfrontacijos.
Nenumatytos eskalacijos ir klaidingo apskaičiavimo rizika smarkiai išaugo, nes modernizacijos pastangos ir besikeičianti branduolinė politika sukuria vis nepastovesnį tarptautinį kraštovaizdį. Ekspertai įspėja, kad nesiimant ryžtingų diplomatinių priemonių ir neatnaujinus įsipareigojimo imtis rizikos mažinimo iniciatyvų, niokojančios branduolinės konfrontacijos galimybė ir toliau didėja, o tai kelia grėsmę bendrai žmonijos ateičiai.
