Nors darbuotojų nuogąstavimai dėl dirbtinio intelekto darbo vietų perkėlimo yra dideli, dabartiniai tyrimai rodo, kad realybė yra kitokia. Tyrimai rodo, kad dėl to nerimauja 26-49 proc. darbuotojų, o labiausiai pažeidžiami jaučiasi jaunesni ir mažesnį darbo užmokestį gaunantys darbuotojai. Tikėtina, kad dirbtinis intelektas pakeis, o ne visiškai pakeis darbo vietas, nes iki 2030 m. iki 34 proc. verslo užduočių gali būti automatizuotos. Strateginis prisitaikymas, nuolatinis mokymasis ir unikalių žmogiškųjų įgūdžių ugdymas gali sušvelninti galimus trikdžius. Išnagrinėkite išsamų dirbtinio intelekto poveikio darbovietėms kraštovaizdį ir gaukite išsamesnių įžvalgų.
Dabartinė dirbtinio intelekto ir užimtumo padėtis
Sparčiai tobulėjant dirbtiniam intelektui, galimas jo poveikis užimtumui tapo itin svarbiu įvairių pramonės šakų darbuotojų rūpesčiu. Naujausios apklausos atskleidė, kad 26-49 proc. darbuotojų baiminasi darbo vietos pakeitimo, o labiausiai pažeidžiami jaučiasi jaunesni ir mažesnį darbo užmokestį gaunantys darbuotojai.
Ekspertai prognozuoja dideles darbo jėgos permainas, mano, kad tai gali paveikti iki 7,9 mln. darbo vietų Jungtinėje Karalystėje. Tačiau tikimasi, kad perkėlimas bus laipsniškas ir nedidelis, o dirbtinis intelektas kartu sukurs naujų darbo vietų.
Įdarbinimo sektoriuje dirbtinis intelektas vertinamas kaip transformuojantis, pabrėžiant įgūdžių pritaikymo ir aktyvaus darbo jėgos parengimo besiformuojantiems technologiniams kraštovaizdžiams svarbą.
Sektoriai, labiausiai pažeidžiami dirbtinio intelekto trikdžių
Artėjanti dirbtinio intelekto revoliucija atkreipia dėmesį į pramonės šakas, kurios gali patirti didelį technologinį sukrėtimą. Didžiausia rizika kyla duomenų apdorojimo ir daug informacijos reikalaujantiems sektoriams – tikimasi, kad iki 2027 m. 65 proc. užduočių bus visiškai automatizuotos.
Labiausiai pažeidžiami atrodo asmeninių paslaugų, transporto, sandėliavimo, sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos darbuotojai, kurie ne taip optimistiškai vertina dirbtinio intelekto poveikį. Visų pirma, dirbantieji darbus, kuriuos veikia dirbtinio intelekto automatizavimas, šiuo metu uždirba vidutiniškai 12 eurų už valandą daugiau, o tai rodo sudėtingą ekonominį kraštovaizdį.
Besivystančioms ir mažas pajamas gaunančioms rinkoms kyla ypač didelis pavojus – 40 proc. darbo vietų gali būti pakeistos dėl tobulėjančių dirbtinio intelekto galimybių.
Kartų požiūriai į dirbtinį intelektą darbo vietoje
Nors kartų skirtumai jau seniai apibūdina darbo vietų dinamiką, dirbtinio intelekto atsiradimas suteikia niuansų skirtingoms amžiaus grupėms. Jaunesni darbuotojai, visų pirma tūkstantmečio ir Z kartos atstovai, yra atviresni ir lengviau prisitaiko prie dirbtinio intelekto integracijos, technologinę pažangą vertindami kaip įgūdžių tobulinimo ir karjeros augimo galimybę. Priešingai, vyresnės kartos, ypač kūdikių bumo ir ankstyvosios X kartos atstovai, labiau nuogąstauja, kad dirbtinis intelektas gali kelti grėsmę darbo saugumui ir tradicinėms darbo metodikoms. Šie kartų skirtumai atspindi skirtingą technologinio komforto lygį, išsilavinimą ir profesinę patirtį, o tai galiausiai lemia požiūrį į dirbtinio intelekto transformaciją darbo vietoje.
[Tekstas nebuvo keičiamas, nes originalioje ištraukoje nebuvo amerikietiškų metrinių vienetų, kuriuos reikėtų konvertuoti].
Galimas darbo vietų praradimas ir įgūdžių pokyčiai
Kartų požiūris į dirbtinį intelektą natūraliai skatina nagrinėti konkrečius padarinius darbo jėgai, ypač susijusius su galimu darbo vietų perkėlimu ir įgūdžių pokyčiais. Prognozuojama, kad iki 2030 m. dirbtinis intelektas gali automatizuoti 34 proc. verslo užduočių, o labiausiai pažeidžiamos bus duomenų apdorojimo ir sprendimų priėmimo funkcijos.
Nors ekspertai prognozuoja, kad tai gali paveikti iki 8 mln. darbo vietų Jungtinėje Karalystėje, tikimasi, kad perkėlimas vyks palaipsniui. Maždaug 80 proc. darbuotojų galėtų patirti bent 10 proc. užduočių transformaciją dėl dirbtinio intelekto technologijų. Darbdaviams rekomenduojama parengti skaidrią politiką, aktyviai įtraukti darbuotojus ir pabrėžti, kad dirbtinis intelektas yra bendradarbiavimo priemonė, kuri papildo, o ne visiškai pakeičia žmogaus gebėjimus.
Produktyvumas ir našumas dirbtinio intelekto valdomoje eroje
Produktyvumo paradoksas iškyla, kai organizacijos naršo sudėtingame dirbtinio intelekto valdomos veiklos gerinimo kraštovaizdyje. Nors generatyvinis dirbtinis intelektas žada didelį produktyvumo augimą, jis tuo pat metu meta iššūkį tradicinėms darbo paradigmoms.
Kognityvinių ir nerutininių užduočių specialistai susiduria su galimais užduočių trikdžiais, o daugiau nei 30 % darbuotojų patiria esminius darbo eigos pokyčius. Ši technologija suteikia dvejopas galimybes: padidinti pajamas ir efektyvumą, kartu rizikuojant nuvertinti darbą ir marginalizuoti įgūdžius.
Strateginis įgyvendinimas tampa labai svarbus, nes reikia apgalvotos integracijos, kad būtų išsaugota žmogaus kompetencija ir sukurta bendradarbiavimo aplinka, kurioje dirbtinis intelektas papildo, o ne pakeičia žmogaus gebėjimus.
Prisitaikymo prie technologinių pokyčių strategijos
Trys pagrindinės strategijos yra labai svarbios specialistams ir organizacijoms, įveikiančioms technologinius trikdžius dirbtinio intelekto valdomame kraštovaizdyje. Pirma, darbdaviai turi parengti aiškią dirbtinio intelekto politiką ir aktyviai konsultuotis su darbuotojais dėl technologinės integracijos, parodydami, kaip dirbtinis intelektas gali sustiprinti, o ne pakeisti žmogaus vaidmenį.
Antra, darbuotojai turėtų aktyviai investuoti į adaptyvių įgūdžių, tokių kaip analitinis vertinimas, emocinis intelektas ir AI delegavimo gebėjimai, ugdymą.
Trečia, įmonės turi teikti pirmenybę išsamioms mokymo programoms, kuriomis remiamas įgūdžių tobulinimas, pripažindamos, kad strateginis mokymasis yra svarbiausias veiksnys siekiant sėkmingai integruoti dirbtinį intelektą į darbo vietą ir išlaikyti konkurencinį pranašumą.
Žmogiškasis elementas: Įgūdžiai, kurių dirbtinis intelektas negali pakeisti
Dirbtinio intelekto šmėkla sukėlė visuotinį nerimą dėl darbo vietos senėjimo, tačiau žmogiškieji gebėjimai išlieka svarbia atsvara technologiniams trikdžiams. Tam tikri įgūdžiai – kūrybiškumas, emocinis intelektas, strateginis mąstymas ir sudėtingų problemų sprendimas – lemia, kad žmonės yra nepakeičiami daugelyje profesinių sričių.
Sveikatos priežiūros, švietimo ir meno srityse ypač išryškėja niuansuoti gebėjimai, kurių dirbtinis intelektas negali visiškai atkartoti. Nors technologinė integracija reikalauja nuolatinio mokymosi, vertingi išliks darbuotojai, ugdantys lengvai pritaikomus tarpasmeninius ir analitinius įgūdžius. Ugdydami skaitmeninį raštingumą ir taikydami bendradarbiavimu grindžiamus žmogaus ir AI metodus, specialistai gali potencialias technologines grėsmes paversti didesnio profesinio veiksmingumo galimybėmis.
