Dar prieš dešimtmetį termo apatiniai buvo kalnų sportininkų ir ekstremalių žygių entuziastų reikalas. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi – termo sluoksnis tapo kasdienybe tūkstančiams moterų, kurios tiesiog nenori šalti.
Kas pasikeitė? Ir kodėl technologija, sukurta alpinistams, dabar guli įprastose spintos lentynose?
Kaip veikia termo apranga
Pagrindinis principas stebėtinai paprastas. Termo medžiaga sukuria izoliuojantį oro sluoksnį tarp audinio ir odos, kuris išlaiko kūno šilumą. Tuo pačiu audinys praleidžia drėgmę į išorę – tai vadinama „kvėpavimu”.
Tradiciniai šilti drabužiai veikia priešingai. Vilna ar medvilnė sulaiko šilumą, bet kartu kaupia prakaitą. Rezultatas – iš pradžių šilta, paskui šlapia, galiausiai šalta.
Termo audiniai šią problemą išsprendžia molekuliniu lygmeniu. Sintetiniai pluoštai arba specialiai apdorota merino vilna turi kapiliarinę struktūrą, kuri transportuoja drėgmę nuo odos paviršiaus į išorinį sluoksnį, kur ji išgaruoja.
Kūnas lieka sausas. Sausas kūnas – šiltas kūnas.
Kodėl moterys renkasi termo sluoksnį vis dažniau
Priežastys praktiškos ir buitiškos, ne sportinės.
Pirma, termo apranga leidžia rengtis ploniau. Vietoj trijų megztinių – vienas termo marškinėlis ir lengvas švarkas. Siluetas lieka gražus, judėjimas laisvas.
Antra, moterų kūnai dažniau jaučia šaltį nei vyrų. Tai fiziologija – mažesnis raumenų kiekis, kitoks kraujotakos pasiskirstymas. Termo apranga moterims projektuojama atsižvelgiant į šiuos skirtumus: ilgesnis liemens plotas, geresnė izoliacija kritinėse zonose.
Trečia, gyvenimo tempas. Moderni moteris per dieną pereina iš šildomo biuro į šaltą automobilį, iš gatvės į prekybos centrą, iš sporto salės į lauką. Termo sluoksnis prisitaiko prie visų šių aplinkų, kai paprastas megztinis – ne.
Sintetika ar natūralūs pluoštai
Rinkoje dominuoja du požiūriai, ir abu turi prasmę.
Sintetiniai termo audiniai – dažniausiai poliesterio ar polipropileno pagrindu – džiūsta žaibiškai, yra lengvi ir palyginti nebrangūs. Jie idealūs intensyviam judėjimui, kai prakaituojama daug ir nuolat.
Merino vilna veikia subtiliau. Ji reguliuoja temperatūrą abiem kryptimis – šildo šaltį, vėsina karštį. Be to, natūraliai pasižymi antibakterinėmis savybėmis, todėl nekaupia kvapo net po kelių dienų nešiojimo.
Pasirinkimas priklauso nuo gyvenimo būdo. Aktyviam sportui – sintetika. Kasdieniam nešiojimui ir kelionėms – merino.
Ko ieškoti renkantis
Geras termo apatinis turi keletą požymių.
Siūlės plokščios arba jų visai nėra kritinėse vietose. Įprasti siūlai po striuke ar kuprine trina ir dirgina odą.
Kirpimas pritaikytas kūno linijai. Per laisva termo apranga neveikia – oro tarpas per didelis. Per ankšta – varžo judėjimą ir kaupia drėgmę raukšlėse.
Medžiaga turi gramaturą – svorį gramais kvadratiniam metrui. Lengvesnė (iki 150 g/m²) tinka pavasariui ir rudeniui. Vidutinė (150–200 g/m²) – žiemai mieste. Stora (virš 200 g/m²) – šalčiausiems orams ir pasyviam buvimui lauke.
Kaip prižiūrėti, kad tarnautų ilgai
Termo apranga nemėgsta aukštos temperatūros. Skalbimas – trisdešimt laipsnių, be minkštiklio. Minkštiklis užkemša pluoštų kanalus ir audinio „kvėpavimas” sutrinka.
Džiovinimas – kambario temperatūroje arba žemiausiame džiovintuvo režime. Jokių radiatorių.
Tinkamai prižiūrimas termo apatinis tarnauja tris–penkis sezonus neprarasdamas savybių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima termo aprangą nešioti kasdien, ne tik sportuojant?
Taip. Šiuolaikinė termo apranga sukurta būtent kasdieniam nešiojimui. Ji plona, nepastebima po įprastais drabužiais ir užtikrina komfortą bet kokioje aplinkoje – nuo biuro iki pasivaikščiojimo šaltą vakarą.
Ar termo marškinėliai pakeičia megztinį?
Ne visiškai, bet sumažina poreikį. Termo sluoksnis išlaiko kūno šilumą, todėl užtenka plonesnio viršutinio sluoksnio. Vietoj storo megztinio dažnai pakanka lengvo džemperio ar kardigano.
Kaip žinoti, ar termo apranga kokybiška?
Patikrinti medžiagos sudėtį – turėtų būti 100 % merino vilna arba specializuoti sintetiniai pluoštai. Vengti mišinių su medvilne, nes ji kaupia drėgmę. Siūlės turi būti plokščios, o kirpimas – priglundantis, bet nevaržantis.
Ar verta investuoti į brangesnę termo aprangą?
Taip, jei planuojate nešioti dažnai. Pigesnės versijos dažnai praranda savybes po kelių skalbimų. Kokybiška termo apranga tarnauja kelerius metus ir ilgainiui atsiperka.
Kuo skiriasi termo apranga moterims nuo universalios?
Moteriškas kirpimas atsižvelgia į kūno proporcijas – siauresni pečiai, platesnės klubų linijos, ilgesnis liemens plotas. Be to, dažnai sustiprinamas šildymas juosmens ir pečių srityse, kur moterys junta šaltį labiausiai.
Ar termo apatiniai tinka jautriai odai?
Merino vilna natūraliai hipoalerginė ir tinka daugumai žmonių su jautria oda. Sintetiniai audiniai – priklauso nuo gamintojo, tačiau aukštesnės klasės modeliai dažnai turi sertifikatus, patvirtinančius saugumą odai.