Kapitalinį buto remontą verta pradėti nuo apžiūros ir sprendimų dar prieš ardant sienas. Kai iš anksto žinoma, kur stovės baldai ir kas bus keičiama, darbų eilė išsidėsto natūraliai: nuo inžinerinių sistemų iki apdailos. Klaidos pradžioje vėliau kainuoja brangiausiai, nes baigtą darbą tenka ardyti.
Apžiūra, sprendimai ir brėžiniai prieš ardymą
Pirmasis žingsnis – patalpų apžiūra: kokios būklės sienos, grindys, elektros instaliacija ir vamzdynai, kurios sienos laikančiosios ir ką galima keisti. Tada priimami sprendimai dėl planuotės, medžiagų ir įrangos, kurie surašomi į techninius brėžinius. Brėžiniuose iš anksto pažymimos baldų vietos, nes pagal jas parenkami elektros taškai ir santechnikos išvadai. Apžiūros metu išsiaiškinama ir tai, ar bute nėra paslėptų defektų, pavyzdžiui, drėgmės pėdsakų ar įtrūkimų, kuriuos reikia pašalinti prieš kitus darbus.
Tokią eilę taiko ir remonto įmonės. Vilniuje butus įrengianti Erdvės Sprendimai savo darbą aprašo penkiais etapais: apžiūra, sprendimai ir planavimas, techniniai brėžiniai, remonto darbai ir užbaigimas. Todėl ir užklausa „kapitalinis buto remontas kaina“ be brėžinių turi tik apytikslį atsakymą: kol jie neparengti, nežinomas nei tikslus darbų kiekis, nei medžiagos.
Šiame etape verta išsiaiškinti, kuriems darbams reikės leidimų ar kaimynų pritarimo. Laikančiųjų konstrukcijų keitimas, bendrųjų namo sistemų pertvarkymas ir planuotės pakeitimai derinami atskirai, todėl juos geriau suplanuoti anksčiau, nei prasidės ardymas.
Inžinerinės sistemos keičiamos prieš apdailą
Po ardymo keičiama elektros instaliacija, vandentiekis, nuotekos ir šildymas. Kabeliai ir vamzdžiai paslepiami sienose, grindyse ar lubose, todėl juos būtina sumontuoti ir patikrinti prieš tinkuojant ar glaistant. Atskiras elektros grandines verta numatyti galingiems prietaisams, tokiems kaip kaitlentė, orkaitė ar skalbimo mašina, nes vėliau papildomą kabelį nutiesti be ardymo sunku.
Radiatorių keitimui daugiabutyje taikoma atskira tvarka. Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad butuose esantys šildymo prietaisai yra namo bendrosios inžinerinės sistemos dalis ir bendrojo naudojimo objektai, todėl jų keitimą reikia suderinti su daugiabučio namo valdytoju. Jei naujas radiatorius atitinka esamo galią ir kitus parametrus, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas.
Jei keičiama šildymo prietaisų galia ar parametrai, savininkas turi pasirūpinti paprastojo remonto aprašo parengimu ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Prieš teikiant prašymą reikia gauti pastato techninio prižiūrėtojo rašytinį pritarimą, todėl šiuos darbus verta pradėti derinti dar prieš ardymą.
Kiek laiko turi džiūti grindys ir hidroizoliacija?
Grindų išlyginamasis sluoksnis lemia, kada galima tęsti kitus darbus. Vieno greitai kietėjančio cementinio grindų mišinio techniniame apraše nurodyta, kad ant jo vaikščioti galima jau po 3 valandų, hidroizoliacija jį dengti galima po 18 valandų, o grindų dangas kloti po 24 valandų. Įprasti mišiniai džiūsta gerokai ilgiau, todėl grindų darbai planuojami taip, kad kiti meistrai tuo metu dirbtų kitose patalpose.
Prieš klojant medines ar laminato grindis išmatuojamas pagrindo likutinis drėgnumas. Tame pačiame apraše cementiniam pagrindui po parketu ar laminatu nurodyta riba yra 1,8 %, kai grindys šildomos, ir 2,0 %, kai nešildomos.
Vonios kambaryje prieš plyteles įrengiama hidroizoliacija. Vienos skystos hidroizoliacijos gamintojas nurodo, kad ją reikia tepti bent du kartus, kad išdžiūvęs sluoksnis būtų ne plonesnis nei 0,5 mm. Antrąjį sluoksnį galima dengti praėjus maždaug 1–2 valandoms, o po maždaug 4 valandų nuo antrojo sluoksnio paviršius paruoštas plytelių klijavimui. Tik tada klijuojamos plytelės, montuojama santechnika ir dažomos sienos, o grindų dangos klojamos vienos iš paskutinių.