Keturiasdešimt du procentai Lietuvos namų ūkių turi bent vieną gyvūną. Šuo, katė, kartais abu. Ir beveik kiekvienam iš tų namų ūkių kyla tas pats klausimas: kokias grindis kloti, kad jas būtų galima normaliai prižiūrėti, kad gyvūnas neslidnėtų ir kad po trejų metų nereikėtų visko keisti iš naujo?
Internete pilna forumų diskusijų, kur vieni prisiekia, kad laminatas su gyvūnais nesuderinamas, kiti gyvena su trim šunimis ant laminato ir neturi jokių nusiskundimų. Kur tiesa?
Tiesa, kaip dažnai būna, yra viduryje – ir labai priklauso nuo detalių.
Nagų klausimas
Didžiausias gyvūnų šeimininkų nerimas – įbrėžimai nuo nagų. Ir jis pagrįstas, bet ne visais atvejais vienodai. Katės retai braižo grindis – jų nagai įtraukiami ir kontakto su paviršiumi beveik nėra. Šunys – kitas reikalas. Didelis šuo su nekirptais nagais ant laminato palieka matomus pėdsakus, ypač greitai bėgdamas ar sukdamasis.
Sprendimas – ne atsisakyti laminato, o pasirinkti tinkamą klasę. AC4 ir AC5 klasės laminatas turi žymiai atsparesnį viršutinį sluoksnį nei AC3. Kainų skirtumas – keli eurai už kvadratą – bet eksploatacijos trukmė su gyvūnu skiriasi kartais.
Slidumas ir saugumas
Laminatas yra slidesnis nei medienos grindys ar plytelės su šiurkščiu paviršiumi. Tai problema ne tik gyvūnui – senas šuo ar šuo su sąnarių problemomis ant slidaus paviršiaus jaučiasi nesaugiai, pradeda vengti judėti, o ilgainiui tai gali sukelti raumenų atrofiją.
Matinės tekstūros laminatas šiuo atžvilgiu žymiai geresnis nei blizgus. Gilaus reljefno paviršiaus lentelės – tos pačios, kurios dabar madingos dėl estetikos – turi papildomą pranašumą: jos mažiau slidžios. Taigi trendai ir praktiškumas čia sutampa.
Papildoma priemonė – strategiškai išdėstyti kilimėliai koridoriuje, prie lauko durų ir gyvūno miegojimo vietoje. Tai sumažina slidimą ir kartu apsaugo daugiausiai apkrautas vietas nuo nusidėvėjimo.
Drėgmė ir nelaimingi atsitikimai
Čia laminatas turi silpnąją vietą. Šunų ir kačių „nelaimingi atsitikimai” – ypač jaunų gyvūnų ar senstančių – reiškia skystį ant grindų. Jei jis surenkamas per kelias minutes, problemų nebus. Bet jei paliekamas ilgiau – skystis prasisunkia pro siūles, ir laminatas pradeda brinkti iš vidaus.
Ką daryti? Pirma – rinktis laminatą su impregnuotomis siūlėmis. Daugelis šiuolaikinių gamintojų siūlo vandens atsparumo technologiją, kur siūlės papildomai apdorotos vašku. Tai ne šimtaprocentinė apsauga, bet suteikia laiko – vietoj penkių minučių turite valandą ar dvi.
Antra – turėti po ranka mikropluošto šluostę. Greitai nuvalytas skystis nedaro jokios žalos net paprasčiausiam laminatui.
Plaukų ir priežiūros faktorius
Gyvūnų šeimininkai žino: plaukai visur. Ant grindų, po baldais, siūlėse. Laminatas čia turi privalumą prieš kilimines dangas – plaukai nesikaupia audinyje ir lengvai surenkami dulkių siurbliu ar drėgna šluoste.
Spalvos pasirinkimas irgi svarbus praktiniu požiūriu. Baltas katės plaukai ant tamsių grindų matosi taip pat gerai kaip juodo šuns plaukai ant šviesių. Vidutinis atspalvis – vėl – laimi universalumo kategorijoje.
Renkantis laminatą gyvūnų namams, svarbiausia ne spalva, o specifikacijos. AC4 ar AC5 klasė, matinis paviršius, impregnuotos siūlės – štai ką reikia tikrinti. Mūsų atveju geriausiai pasirodė AC5 klasės laminatas su vašku impregnuotomis siūlėmis – šuo gyvena jau antrus metus, ir grindys atrodo kaip naujos.
Reziumuojant
Laminatas ir gyvūnai gali sugyventi – bet tik tada, kai pasirinkimas padarytas sąmoningai. Aukštesnė atsparumo klasė, matinis paviršius, impregnuotos siūlės ir sveiko proto priežiūra – tai formulė, kuri veikia. O grindys, kurios tinka ir jums, ir jūsų augintiniui, yra investicija į ramybę visai šeimai.
