Kiekvieną birželį tas pats ritualas. Draugai kviečia į baidares, tu sakai „šiemet tikrai”, ir vėl rugpjūtis praeina nieko nepadarius. Atrodytų smulkmena – na, neplaukei, ir kas. Bet kažkur giliai lieka jausmas, kad kažko pritrūko.
Gal laikas suprasti, kodėl tiek žmonių kartoja tą patį maršrutą kasmet ir kodėl jie niekada neatsibosta.
Vanduo daro kažką, ko negali padaryti niekas kitas
Tai ne poezija – tai fiziologija. Būnant ant vandens keičiasi smegenų veikla. Monotoniškas irklavimo ritmas, švelnus siūbavimas, tolygus kraštovaizdžio slinkimas – visa tai veikia kaip natūrali meditacija.
Tyrimai rodo, kad buvimas šalia vandens mažina kortizolio lygį greičiau nei miškas ar kalnai. „Mėlynoji erdvė” – taip mokslininkai vadina vandens telkinius – turi unikalų poveikį nervų sistemai. Ne šiaip sau žmonės atostogauja prie jūros, ne šiaip sau fontanai ramina.
Bet jūra – tai stebėjimas iš šono. Baidarė – tai buvimas vandenyje. Skirtumas kaip tarp filmo ir realybės.
Argumentai, kuriuos sakai sau (ir kodėl jie neveikia)
„Neturiu baidarės.” Niekas neturi pradžioje. Štai kodėl egzistuoja nuoma. Lietuvoje, ypač Aukštaitijoje, infrastruktūra puikiai išvystyta. Atvažiuoji, pasiimi viską ko reikia, gauni instruktažą, plauki. Jokių investicijų, jokių įsipareigojimų.
„Nemoku irkluoti.” Nėra ko mokėti. Tai ne golfo svingas ir ne pianino gama. Sėdi, stumteli irklą, plauki. Per penkiolika minučių suvoki pagrindus. Per valandą jautiesi užtikrintai. Tai viena paprasčiausiai įsisavinamų veiklų pasaulyje.
„Neturiu su kuo.” Vienvietės baidarės egzistuoja. Solo kelionė – atskira patirtis, kurią verta patirti. Arba prisijunk prie grupės – nuomos įmonės organizuoja bendrus žygius, kur sutiksi bendraminčių.
„Per brangu.” Dienos nuoma kainuoja 20–35 eurus. Mažiau nei vakarienė restorane, mažiau nei bakas benzino, mažiau nei pusė mėnesio sporto klubo. Sunkiai rasi geresnį kainos ir patirties santykį.
„Bijau vandens.” Upės Lietuvoje seklumos. Gelbėjimosi liemenė laiko bet kokiu atveju. Apvirsti ramioje upėje – reikia labai pasistengti. O jei ir pavyktų – atsistoji, nes dugnas čia pat.
Aukštaitija: gamta, kuri atleidžia klaidas
Jei jau plaukti, tai čia. Aukštaitijos upės ir ežerai sukurti pradedantiesiems. Žeimena – klasika. Lakaja – intimesnė. Šventoji – platesnė. Visos švelnios, atlaidžios, nekelia jokių iššūkių, išskyrus malonų nuovargį dienos pabaigoje.
Baidarių nuoma Aukštaitijoje veikia sklandžiai – atvežimas į startą, paėmimas iš finišo, visa įranga, instruktažas. Tau belieka atvykti ir leistis į vandenį. Paprasčiau neįmanoma padaryti.
Nacionalinis parkas prideda struktūros. Pažymėti maršrutai, įrengtos stovyklavietės, informaciniai stendai. Net jei niekada nebuvai – nepasilysi.
Kas vyksta galvoje per tas kelias valandas
Pirma valanda: techniką, maršrutą, tempą – viską bandi suprasti. Galva dirba.
Antra valanda: kūnas perima. Rankos žino, ką daryti. Mintys palengva ima klajoti.
Trečia valanda: atsijungi. Telefonas krepšyje, signalo nėra, nieko nereikia atsakyti, niekur nereikia būti. Tik čia, tik dabar.
Šitas „tik dabar” – retas svečias kasdienybėje. Visada kažkas laukia: darbai, žinutės, planai, rūpesčiai. Ant vandens visa tai lieka krante. Fiziškai neturi galimybės spręsti problemų – ir tai išlaisvina.
Vakare, kai išlipi ir tempi baidarę į krantą, jautiesi kitaip. Pavargęs, bet ramus. Ištuštėjęs, bet pripildytas. Sunku paaiškinti – reikia patirti.
Socialinis aspektas: kodėl baidarė suartina
Dvivietėje baidarėje turi dirbti kartu. Sinchronizuoti irklavimą, derinti tempą, bendrauti be telefono tarpininkavimo. Poros, kurios plaukia kartu, dažnai sako, kad per dieną pasikalbėjo daugiau nei per mėnesį namie.
Grupinės kelionės sukuria bendruomeniškumo jausmą. Vakare prie laužo, po dienos ant vandens, pokalbiai krypsta kitur nei bare ar biure. Atsiveria kitos temos, kiti žmonės.
Tai ne team building’as su fasilitatoriumi ir flipchart’ais. Tai natūralus suartėjimas per bendrą patirtį.
Sezonas trumpas – nespėsi apsigalvoti
Realus baidarių sezonas Lietuvoje – keturi mėnesiai. Gegužė–rugsėjis, ir tai optimistiškai. Liepos vidurys–rugpjūčio vidurys – pats geriausias laikas. Šilta, dienos ilgos, vanduo malonus.
Tai reiškia: jei šiemet vėl „kitąmet”, tai dar metai be šitos patirties. Dar viena vasara, kuri bus kaip visos kitos. Darbas, atostogos prie jūros, grilis kieme – viskas gerai, bet viskas tas pats.
Viena diena ant upės. Tik tiek reikia, kad suprastum, ar tai tavo. Jei ne – bent žinosi. Jei taip – atrasi kažką, kas kasmet trauks atgal.
Praktinis žingsnis
Nesakau, kad rytoj turi rezervuoti. Bet gal šį savaitgalį pasižiūrėk maršrutus. Gal paklausk draugų, kas plaukė. Gal tiesiog įsidėk į kalendorių vieną dieną, kuri galėtų būti ant vandens.
Liepos šeštadienis. Rugpjūčio sekmadienis. Rugsėjo pradžia, jei mėgsti ramybę.
Viena diena. Pirma ir galbūt ne paskutinė.
