Didėjant regioninei įtampai NATO rytiniame flange didėja karinė parengtis. Europos šalys sparčiai plečia gynybos pajėgumus, o tokios šalys kaip Lenkija ir Vokietija smarkiai didina karines išlaidas. NATO siekia per 10 dienų Baltijos šalių ir Lenkijos regionuose dislokuoti 100 000 karių, o per 30 dienų – 200 000 karių. Nors konfliktas nėra neišvengiamas, strateginė laikysena rodo rimtą karinės konfrontacijos potencialą. Tolesnis tyrinėjimas atskleidžia sudėtingus geopolitinius niuansus, slypinčius po paviršiumi.
Didėjanti Rusijos grėsmė
Didėjant įtampai Rytų Europoje, sparčiai augantys Rusijos kariniai pajėgumai yra didelis strateginis iššūkis NATO rytiniam flangui. Žvalgybos vertinimai rodo, kad per penkerius metus gali kilti karinė konfrontacija. 2023 m. Rusija planuoja pasigaminti 1 500 tankų, 3 000 šarvuočių ir 200 raketų „Iskander”.
Rusijos gynybos pramonės bazė lenkia NATO gamybą, per tris mėnesius pagamindama tiek, kiek Aljansas pagamina per metus. Kinijos remiama Rusijos karinė ekspansija paskatino Daniją ir Vokietiją perspėti apie neišvengiamą karo grėsmę Europoje, o tai kelia didelį susirūpinimą dėl regiono saugumo.
Europos karinės galios didinimas ir strateginiai pokyčiai
Beprecedentis Europos karinių pajėgų telkimo mastas rodo, kad, reaguojant į didėjančią įtampą regione, vyksta esminis strateginis persitvarkymas.
Europos valstybės sparčiai plečia gynybos pajėgumus: Vokietija gynybai ir infrastruktūrai skiria iki 1 trilijono eurų, o Lenkija karinėms išlaidoms skiria 4,7 % savo BVP.
Reikšmingas pokytis – pirmenybė teikiama Europos ginklų gamintojams, o ne JAV tiekėjams, o tai rodo strateginio savarankiškumo siekį.
NATO svarsto galimybę padidinti gynybos išlaidas virš 3 proc. BVP, taip pat svarsto galimybę plėsti partnerystę su ne Europos sąjungininkais, pavyzdžiui, Australija.
Šie pokyčiai atspindi kruopštų, išsamų ir visapusišką požiūrį į kolektyvinio saugumo stiprinimą ir priklausomybės nuo išorės karinės paramos mažinimą.
NATO gynybos išlaidos ir pajėgų parengtis
Europos karinių pajėgumų didinimas tiesiogiai susijęs su NATO strateginiais imperatyvais dėl išlaidų gynybai ir pajėgų parengties. Sąjungininkės palaipsniui artėja prie 2 % BVP gynybos išlaidų tikslo, o kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija, viršija 4,7 %.
Siūlomame naujame gynybos išlaidų plane siūloma, kad narės investuotų 5 % BVP, 3,5 % skirdamos pagrindiniams kariniams poreikiams ir 1,5 % – gynybos pritaikymui. NATO pajėgų modelyje pabrėžiamas greitasis dislokavimas – siekiama, kad per 10 dienų Baltijos šalyse ir Lenkijoje būtų parengta daugiau kaip 100 000 karių, o per 30 dienų – 200 000 karių. Svarbiausi prioritetai rengiantis galimam konfliktui išlieka kritinės infrastruktūros atsparumas ir geresnė logistika.
Ypatingos svarbos infrastruktūra ir kibernetinė gynyba
Didėjančios kibernetinės grėsmės paskatino NATO strateginį dėmesį sutelkti į ypatingos svarbos infrastruktūros gynybą, pripažįstant, kad skaitmeninis atsparumas yra pagrindinis kolektyvinio saugumo ramstis. Aljansas įsteigė Integruotą kibernetinės gynybos centrą, kuris koordinuoja viešojo ir privačiojo sektorių veiksmus prieš aukšto lygio kibernetines atakas.
Didėjant susirūpinimui dėl galimų kibernetinių pajėgumų, kuriais remiami priešiškų valstybių veiksmai, NATO imasi iniciatyvų nacionalinei kibernetinei gynybai stiprinti. ES papildė šias pastangas įgyvendindama reglamentus, kuriais reikalaujama, kad svarbiausi subjektai imtųsi griežtų kibernetinės higienos priemonių. Šiais suderintais metodais siekiama padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą vis sudėtingesnėms skaitmeninėms grėsmėms.
Branduolinis atgrasymas ir strateginiai pajėgumai
NATO strateginiai branduolinio atgrasymo pajėgumai yra labai svarbus kolektyvinės gynybos komponentas šiuolaikinėje geopolitinėje erdvėje. Aljansas išlaiko patikimą branduolinę poziciją, pasitelkdamas Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos strateginius išteklius, kurie yra pagrindiniai Europos saugumo garantai.
Šie branduoliniai pajėgumai yra strateginė atsvara galimoms priešiškoms grėsmėms, ypač regionuose, kuriuose tvyro padidėjusi geopolitinė įtampa. Pabrėždama gynybines pozicijas, NATO nuosekliai informuoja apie savo įsipareigojimą kontroliuoti ginkluotę ir diplomatiniu būdu spręsti tarptautinius konfliktus, užtikrindama, kad branduolinis atgrasymas išliktų paskutine strategine galimybe jos visa apimančioje saugumo sistemoje.
Tarptautinė partnerystė ir kolektyvinis saugumas
Pastaraisiais metais NATO tarptautinę partnerystę ir kolektyvinio saugumo sistemą formavo penki pagrindiniai veiksniai, atspindintys sudėtingą strateginių derinimų ir abipusės gynybos įsipareigojimų tinklą.
Europos valstybės aktyviai plečia saugumo ryšius už tradicinių sienų, ypač su ES nepriklausančiomis NATO narėmis, pavyzdžiui, Australija. Jungtinės Karalystės lyderystė daugianacionalinių pajėgų ir strateginių operacijų srityje yra tokio bendradarbiavimo pavyzdys.
Galimas Australijos įsitraukimas į Europos taikos palaikymo pastangas pabrėžia besikeičiantį tarptautinio bendradarbiavimo gynybos srityje pobūdį. Šią strateginę partnerystę skatina geopolitiniai pokyčiai ir kolektyvinės gynybos nuo kylančių grėsmių būtinybė, pabrėžianti suderintų karinių pajėgumų ir bendrų saugumo tikslų svarbą.
