Ar verta investuoti į polikarbonatinį šiltnamį, kai rinkoje vis dar populiarūs stikliniai ir plėvele dengti modeliai? Kiekvienas iš šių variantų turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau pastaraisiais metais polikarbonato technologija iš esmės pakeitė šiltnamių gamybos rinką. Ji suteikia geresnį šilumos išlaikymą, ilgaamžiškumą ir mažesnes priežiūros sąnaudas. Palyginus šias tris konstrukcijas, galima aiškiai suprasti, kodėl polikarbonatiniai šiltnamiai tampa vis populiaresni tarp sodininkų ir ūkininkų.
Šilumos išsaugojimas – svarbiausias veiksnys augalų augimui
Šiltnamio efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo jo gebėjimo išlaikyti šilumą. Skirtingi dangos tipai turi skirtingą šilumos sulaikymo gebą, kuri turi tiesioginę įtaką tiek energijos sąnaudoms, tiek augalų augimo sąlygoms.
Polikarbonatas – tai dviejų arba daugiau sluoksnių plastiko konstrukcija su oro tarpais, kurie veikia kaip natūrali izoliacija. Šis sluoksniavimas leidžia išlaikyti 30–40 % daugiau šilumos nei stiklas ir 50 % daugiau nei plėvelė. Tai reiškia, kad polikarbonatinis šiltnamis pavasarį greičiau įšyla ir ilgiau išlaiko šilumą nakties metu.
Stiklas, nors ir gerai praleidžiantis šviesą, turi prastą šilumos izoliaciją. Kadangi stiklas neturi oro tarpų, jis greitai praranda šilumą, o šiltnamyje gali kilti staigūs temperatūros svyravimai, kurie kenkia augalams. Be papildomos šildymo sistemos, šaltuoju sezonu stiklinis šiltnamis gali būti neveiksmingas.
Plėvelė yra mažiausiai efektyvi šilumos išlaikymo požiūriu. Nors dviguba arba burbulinė plėvelė gali suteikti tam tikrą izoliaciją, ji nesugeba išlaikyti stabilios temperatūros šiltnamyje. Be to, plėvelė greitai nusidėvi, todėl ją tenka dažnai keisti, o tai didina ilgalaikes išlaikymo išlaidas.
Atsparumas oro sąlygoms – kas atlaikys stipriausias audras?
Klimato sąlygos yra svarbus veiksnys renkantis šiltnamio dangą. Lietus, kruša, stiprus vėjas ir net sniegas gali turėti didelės įtakos šiltnamio konstrukcijos patvarumui.
Polikarbonatas yra atsparus smūgiams ir gali atlaikyti krušą, stiprų vėją ir net didelį sniego sluoksnį. Dėl lankstaus, bet tvirto plastiko jis neskyla ir nelūžta, todėl yra itin patvarus. Vidutiniškai polikarbonatiniai lakštai gali tarnauti 10–15 metų be reikšmingų pažeidimų.
Stiklas yra trapus ir lengvai dūžtantis. Jis neatsparus stipriems smūgiams, todėl stipri kruša gali jį pažeisti. Taip pat sniegas ir ledas gali sukelti per didelę apkrovą, todėl reikalinga tvirtesnė konstrukcija, kad būtų išvengta įtrūkimų ar lūžių.
Plėvelė yra silpniausia alternatyva. Ji lengvai plyšta esant stipriam vėjui arba dėl aštrių objektų, tokių kaip šakos ar kruša. Net ir kokybiškiausia UV atspari plėvelė tarnaus tik 2–3 metus, po to ją reikės keisti.
Eksploatacijos trukmė – ilgalaikė investicija ar trumpalaikis sprendimas?
Vienas iš pagrindinių klausimų renkantis šiltnamį yra jo tarnavimo laikas ir priežiūros poreikiai.
Polikarbonatas yra viena patvariausių medžiagų, kai kalbama apie šiltnamių dangas. Jis lengvai valomas, nepasiduoda drėgmės ar pelėsio poveikiui ir nereikalauja reguliaraus keitimo. Įsigijus polikarbonatinį šiltnamį, vidutiniškai galima tikėtis 10–20 metų eksploatacijos be didelių papildomų išlaidų.
Stiklas gali tarnauti ilgai, tačiau jis reikalauja didesnės priežiūros. Stikliniai šiltnamiai dažnai būna sunkesni, todėl reikia tvirtesnio rėmo. Be to, dūžtantys stiklo lakštai gali sukelti pavojų ir augalams, ir žmonėms.
Plėvelė yra pigiausias variantas, tačiau jos keitimas tampa būtinas kas keletą metų. Net ir storos, UV apsaugotos plėvelės laikui bėgant praranda elastingumą, todėl šiltnamiai su šia danga nėra ilgalaikis sprendimas.
Šviesos pralaidumas – kiek saulės gauna augalai?
Augaluose vykstanti fotosintezė priklauso nuo saulės šviesos, todėl šiltnamio dangos skaidrumas yra labai svarbus.
Polikarbonatas praleidžia apie 80 % natūralios šviesos, tačiau kartu apsaugo augalus nuo per stiprios saulės. Tai ypač naudinga vasaros mėnesiais, kai per didelis šviesos kiekis gali sukelti augalų nudegimus.
Stiklas yra visiškai skaidrus ir praleidžia iki 90 % šviesos. Tai leidžia augalams gauti natūralų apšvietimą, tačiau vasaros metu stiklinis šiltnamis gali per daug įkaisti, jei nėra tinkamos ventiliacijos.
Plėvelė gali būti permatoma arba matinė, tačiau ilgainiui ji praranda skaidrumą ir tampa neefektyvi. Po kelių sezonų ji gali įtrūkti ar pasidengti nešvarumais, dėl ko augalai gauna mažiau saulės šviesos.
Kurį variantą rinktis?
Kiekvienas šiltnamio tipas turi savo paskirtį, tačiau polikarbonatas išsiskiria kaip geriausias pasirinkimas ilgaamžiškumo, šilumos sulaikymo ir atsparumo požiūriu. Jis yra tvirtesnis už stiklą, geriau izoliuoja šilumą ir nereikalauja tokios dažnos priežiūros kaip plėvelė.
Šiltnamiai su polikarbonatine danga užtikrina stabilų mikroklimatą, leidžia taupyti energijos sąnaudas ir suteikia augalams optimalias augimo sąlygas. Ilgainiui tai tampa ne tik patogumu, bet ir ekonomiškai naudingesniu sprendimu kiekvienam, siekiančiam kokybiško ir ilgalaikio šiltnamio
