2024 m. birželį NASA palydovas „Relay 2”, neveikiantis nuo 1967 m., netikėtai perdavė stulbinamą radijo bangą, trukusią mažiau nei 30 nanosekundžių. Signalas, užfiksavęs daugiau nei 300 000 janskių, akimirksniu nustelbė ištisas galaktikas. Mokslininkai siūlo galimas priežastis, įskaitant elektrostatinę iškrovą arba mikrometeorito smūgį. Impulsas meta iššūkį dabartiniam supratimui apie palydovų technologijas ir kosminį ryšį. Išsiaiškinus šią paslaptingą transliaciją, atskleidžiamos įdomios įžvalgos apie nenuspėjamą kosmoso technologijų prigimtį.
Netikėtas radijo sprogimas
Nors NASA palydovui „Relay 2” ilgą laiką buvo būdinga tyla nuo pat jo eksploatacijos nutraukimo 1967 m., 2024 m. birželį astronomus pribloškė neįprastas radijo sprogimas, kuris neatitiko lūkesčių. Trumpesnis nei 30 nanosekundžių trukmės trumpalaikis signalas buvo stulbinamai galingas, trumpam nustelbęs ištisas galaktikas ir užfiksavęs daugiau nei 300 000 janskių.
Mokslininkai iškėlė hipotezes apie galimas priežastis, įskaitant elektrostatinę iškrovą arba mikrometeorito smūgį į palydovo metalinį paviršių. Šis precedento neturintis įvykis patraukė mokslininkų dėmesį, suteikė potencialių įžvalgų apie kosminių šiukšlių stebėseną ir palydovų elgseną ir galiausiai buvo paskelbtas žurnale ” The Astrophysical Journal”.
2 estafetė: pamiršta palydovo istorija
NASA palydovas „Relay 2”, beveik pamirštas kosmoso tyrinėjimo metraščiuose, yra labai svarbi ankstyvoji ryšių technologija, pradėta naudoti šaltojo karo kosmoso lenktynių įkarštyje. Šis 1962 m. gruodžio 13 d. paleistas eksperimentinis ryšių palydovas buvo skirtas išbandyti signalų perdavimo dideliais atstumais tarp antžeminių stočių galimybes. „Relay 2” buvo ankstyvosios aktyviųjų retransliatorių palydovų programos dalis ir pademonstravo novatorišką pasaulinės telekomunikacijų infrastruktūros technologinį potencialą. Mokslininkai panaudojo palydovą televizijos signalams ir svarbiausiems komunikacijos duomenims perduoti dideliais atstumais, užpildydami technologines spragas, kurios vėliau sukėlė revoliuciją tarptautiniuose ryšių tinkluose.
[Pakeitimų neprireikė, nes pirminiame tekste nebuvo amerikietiškų metrinių vienetų, kuriuos reikėjo perskaičiuoti į europietiškus atitikmenis.]
Signalo charakteristikų suskirstymas
Netikėtas radijo signalas iš neveikiančio palydovo „Relay 2” iš karto sukėlė mokslinį smalsumą ir paskatino tyrėjus kruopščiai išanalizuoti jo neįprastas savybes.
Signalo trumpalaikiškumas – vos 30 nanosekundžių– smarkiai kontrastavo su jo milžiniška galia, kuri siekė daugiau nei tris milijonus janskių ir akimirksniu nustelbė ištisus dangaus kūnus. Pasitelkę Australijos kvadratinių kilometrų masyvo radijo teleskopą „Pathfinder”, mokslininkai ištyrė nepriekaištingą signalo formą ir tikslų profilį.
400 vatų stiprumo sprogimas, prilygstantis nedidelei mikrobangų krosnelei, buvo beprecedentis elektromagnetinis reiškinys, metantis iššūkį dabartiniam supratimui apie palydovų elgseną ir elektros dinamiką kosmose.
Paslaptingo impulso teorijos
Atsižvelgdami į mįslingą signalo pobūdį, mokslo ekspertai pasiūlė keletą tarpusavyje konkuruojančių hipotezių, paaiškinančių netikėtą „Relay 2” palydovo transliaciją. Kai kurie tyrėjai mano, kad galimi saulės spinduliuotės trukdžiai galėjo sukelti elektroninę anomaliją, o kiti spėja, kad akumuliatoriaus energijos likučiai arba sukauptas elektros krūvis sukėlė trumpalaikį ryšio įvykį. Pažangios kosminių šiukšlių sekimo grupės tiria, ar išorinė elektromagnetinė sąveika galėjo akimirkai vėl aktyvuoti neveikiančias palydovų sistemas. Kvantinės fizikos specialistai tebėra atsargiai suintriguoti, pažymėdami, kad perdavimas kelia iššūkių tradiciniam supratimui apie palydovų technologinius apribojimus ir ilgalaikį elektroninių sistemų tvarumą.
[Tekstas nebuvo keičiamas, nes originalioje ištraukoje nebuvo metrinių vienetų].
Palydovų elektrostatinių išlydžių mokslas
Daugybė palydovinių technologijų gali sutrikti dėl elektrostatinių išlydžių– sudėtingų elektromagnetinių reiškinių, kurie gali akimirksniu paversti neveikiančius erdvėlaivius netikėtais radijo šaltiniais.
Kai statinė elektra susikaupia ir staiga išsiskiria, ji gali generuoti intensyvius, itin trumpalaikius radijo signalus, galinčius viršyti įprastą perdavimo stiprumą. Incidentas „Relay 2” pademonstravo šį principą, kai impulsas viršijo 3 milijonus jankių ir truko mažiau nei 30 nanosekundžių – tai greičiausias ir energingiausias elektrostatinis įvykis, užfiksuotas netoli Žemės.
Tokie įvykiai pabrėžia, kad mūsų vis labiau apgyvendintoje orbitinėje aplinkoje labai reikia pažangių stebėsenos ir poveikio mažinimo strategijų.
Kosminės šiukšlės ir palydovai zombiai
Skriedami aplink vis labiau perpildyta Žemės atmosfera, pamiršti praėjusių dešimtmečių palydovai ir toliau stebina mokslininkus netikėtu elgesiu, o kadaise inertiniais laikyti objektai virsta potencialiais intriguojančių elektromagnetinių reiškinių šaltiniais.
Neseniai įvykęs „Relay 2” palydovo radijo sprogimas yra nenuspėjamos kosminių šiukšlių prigimties pavyzdys, atskleidžiantis, kaip senstantys kosminiai aparatai gali generuoti netikėtus signalus dėl tokių mechanizmų kaip elektrostatinės iškrovos ar mikrometeoritų smūgiai. Šie „palydovai zombiai” meta iššūkį esamai orbitinių technologijų sampratai, išryškindami sudėtingą dešimtmečių senumo įrangos ir atšiaurios kosmoso aplinkos sąveiką.
Tokių įvykių stebėjimas tampa labai svarbus siekiant apsaugoti esamus kosminius aparatus ir plėtoti radioastronomijos mokslinius tyrimus.
Technologinės aptikimo pasekmės
Netikėta radijo transliacija iš palydovo „Relay 2” atskleidžia svarbias technologines galimybes suprasti elektromagnetinius reiškinius kosmose. Mokslininkai pripažįsta, kad galima sukurti pažangius stebėsenos metodus, kurie galėtų apsaugoti eksploatuojamus erdvėlaivius nuo elektrostatinių išlydžių pavojaus.
Kaip radijo teleskopai užfiksavo įvykį
Pažangi radijo teleskopų technologija užfiksavo nepaprastą elektromagnetinį įvykį, kai Australijos kvadratinių kilometrų masyvas „Pathfinder” (ASKAP) užfiksavo staigų, intensyvų signalą iš seniai neveikiančio palydovo „Relay 2”. Sudėtingi teleskopo jutikliai užfiksavo trumpą, galingą, mažiau nei 30 nanosekundžių trukusį sprogimą, kuris akimirksniu nustelbė ištisus dangaus kūnus.
Švarus, aiškiai apibrėžtos formos signalas leido tyrėjams atlikti išsamią analizę. Netikėta transliacija, skleidžianti maždaug 400 vatų galią ir registruojanti daugiau nei tris milijonus jankių, suteikė mokslininkams unikalią galimybę tirti elektrinį aktyvumą ir kosminių orų dinamiką netoli Žemės, galinčią atskleisti naujų įžvalgų apie palydovinį ryšį ir elektromagnetinius reiškinius.
Galimas poveikis kosmoso tyrimams
Nebeveikiančio palydovo „Relay 2” išspinduliuotas netikėtas radijo sprogimas gali būti naudingas daugeliui mokslo sričių, o tai reiškia galimą proveržį kosmoso tyrimų metodikose. Mokslininkai tikisi, kad pavyks geriau suprasti kosminių orų dinamiką, elektros išlydžius ir galimą pavojų erdvėlaivių veikimui.
Šis atradimas galėtų patobulinti radioastronomijos metodus, leidžiančius geriau atskirti netikėtus palydovų signalus nuo astrofizinių reiškinių. Be to, atradimai gali paskatinti kurti naujoviškas neveikiančių palydovų stebėsenos ir kosminių šiukšlių problemų mažinimo strategijas. Šis netikėtas įvykis suteikia didelę galimybę sukurti sudėtingesnes priemones, skirtas sudėtingai kosminės aplinkos sąveikai stebėti ir analizuoti.
Ateities neveikiančių palydovų stebėjimas
Pasirodžius netikėtam radijo signalui iš palydovo „Relay 2”, kosmoso tyrėjai deda daugiau pastangų, kad sukurtų išsamias neveikiančių palydovų stebėsenos strategijas. Atsiradęs radijo bangomis pagrįstas aptikimo metodas teikia vilčių stebėti neaktyvius kosminius objektus vis labiau perpildytose orbitose. Mokslininkai siekia sukurti išsamius stebėjimo metodus, kuriais būtų galima nustatyti galimas senstančių palydovų anomalijas, elektrostatines iškrovas ar mikrometeoritų smūgius. Įgyvendindami pažangias stebėjimo technologijas, mokslininkai tikisi geriau suprasti kosminių šiukšlių dinamiką ir pagerinti eksploatuoti nebenaudojamų erdvėlaivių valdymą, galiausiai padėti saugiau ir nuspėjamiau vykdyti kosmoso tyrimus ir palydovų operacijas.
[Pakeitimai nebuvo atlikti, nes pirminiame tekste nebuvo metrinių vienetų, kuriuos būtų galima konvertuoti].
