Laidojimo paslaugų sritis išlieka viena mažiausiai viešai aptariamų verslo šakų, nors jos paslaugomis neišvengiamai pasinaudoja kiekviena šeima. Kokia yra šio verslo realybė Lietuvoje? Kokie didžiausi iššūkiai šioje srityje? Ir kaip pasaulinės tendencijos keičia nusistovėjusias tradicijas?
PROFESIJA – LAIDOJIMO NAMŲ DARBUOTOJAS
„Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad mūsų darbe vyrauja niūrumas ir liūdesys. Tačiau tai profesija, reikalaujanti ne tik empatijos, bet ir profesionalumo, psichologinio stabilumo ir puikių organizacinių įgūdžių,” – rašoma vieno didžiausių laidojimo namų tinklo vidiniame naujienlaiškje.
Lietuvoje šioje srityje dirba apie 2000 žmonių – nuo specializuotų balzamuotojų ir gedulo konsultantų iki administracijos darbuotojų. Priešingai nei galima būtų manyti, dauguma šių specialistų pabrėžia savo darbo prasmingumą – galimybę padėti žmonėms sunkiausiu gyvenimo momentu.
Skirtingai nei daugelyje Vakarų šalių, Lietuvoje nėra specialių mokymų ar sertifikavimo programų laidojimo namų darbuotojams. Dauguma žinių perduodama tiesiogiai darbo vietoje, kas kelia nemažai klausimų dėl paslaugų standartizavimo ir kokybės užtikrinimo.
EKONOMINIAI ASPEKTAI: SEZONIŠKUMAS IR KONKURENCIJA
Mažai kas žino, kad laidojimo paslaugų sritis pasižymi ryškiu sezoniškumu. Statistiniai duomenys rodo, kad žiemos mėnesiais, ypač sausį-vasarį, mirtingumas išauga 15-20% lyginant su vasaros laikotarpiu.
„Šis sezoniškumas kelia rimtų iššūkių mažesniems rinkos dalyviams, kuriems tenka išlaikyti pastovų darbuotojų skaičių, nepaisant svyruojančios paklausos,” – pastebi ekonomistas. „Didieji tinklai turi daugiau lankstumo perskirstant resursus.”
Paradoksalu, tačiau šioje srityje konkurencija yra ypač aštri, nepaisant pastovios paklausos. Lietuvoje veikia virš 300 įmonių, teikiančių laidojimo paslaugas, tačiau 60% rinkos kontroliuoja vos 12 didžiausių įmonių. Laidojimo ir kremavimo paslaugos Lietuvoje tampa vis labiau konsoliduotos – stebimas aiškus stambių tinklų formavimasis, įsigyjant mažesnius vietinius žaidėjus.
TECHNOLOGIJŲ REVOLIUCIJA PASIEKĖ IR LAIDOJIMO SRITĮ
Skaitmeninės technologijos ir inovacijos skverbiasi net į tokią tradicišką sritį kaip laidojimo paslaugos:
- Virtualūs šarvojimai Pandemijos metu išpopuliarėję virtualūs šarvojimai išlieka aktualūs ir šiandien. Pasitelkiant saugias vaizdo transliavimo platformas, šarvojimo ceremonijose gali dalyvauti užsienyje gyvenantys artimieji. Kai kurie laidojimo namai siūlo aukštos kokybės daugiakamerines transliacijas su galimybe išsaugoti įrašą ateičiai.
- Biometriniai antkapiai Ši dar Lietuvoje retenybė, tačiau jau populiarėjanti Azijos šalyse technologija leidžia lankytojui, priėjusiam prie kapo, per išmanųjį telefoną matyti 3D velionio atvaizdą, klausytis jo balso įrašų ar netgi „pasikalbėti” su velioniu pasitelkiant dirbtinio intelekto technologijas.
- Skaitmeniniai katalogai ir užsakymai Dauguma laidojimo namų jau siūlo galimybę peržiūrėti karstų, urnų ir kitų reikmenų katalogus bei atlikti užsakymus internetu. Tai leidžia artimiesiems priimti sprendimus ramesnėje aplinkoje, be papildomo spaudimo.
- Automatizuotos kremavimo sistemos Naujausios kartos krematoriumai pasižymi aukštu automatizacijos lygiu, užtikrinančiu proceso efektyvumą ir ekologiškumą. Modernūs filtrai sumažina išmetamų dujų kiekį iki minimumo, atitikdami griežčiausius ES aplinkosaugos reikalavimus.
PSICHOLOGINIS ASPEKTAS: KAIP LAIDOJIMO NAMŲ DARBUOTOJAI IŠLAIKO EMOCINĘ PUSIAUSVYRĄ?
Darbas nuolat susiduriant su mirtimi ir gedulu kelia unikalius psichologinius iššūkius. Tyrimai rodo, kad laidojimo paslaugų srities darbuotojai dažniau nei kitų profesijų atstovai susiduria su profesiniu perdegimu ir antriniu traumavimu – psichologine būsena, atsirandančia dėl nuolatinio kitų žmonių traumų liudijimo.
„Profesinė distancija ir ritualai padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą,” – aiškina psichologas. „Daugelis šios srities specialistų turi savo asmeninius ritualus, padedančius ‘uždaryti duris’ tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.”
Įdomu tai, kad nepaisant emocinių iššūkių, laidojimo paslaugų srityje darbuotojų kaita yra viena mažiausių – vos 7% per metus, lyginant su 15-20% vidurkiu kitose paslaugų srityse. Tai rodo, kad dirbantieji šioje srityje dažnai jaučia stiprų profesinį pašaukimą.
TEISINIS REGULIAVIMAS: AR PAKANKAMA VARTOTOJŲ APSAUGA?
Laidojimo paslaugų sritis Lietuvoje reguliuojama 2007 m. priimtu Žmonių palaikų laidojimo įstatymu bei vėlesniais jo pakeitimais. Tačiau vartotojų teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad ši sritis išlieka probleminė vartotojų apsaugos požiūriu:
- Kainos dažnai nėra aiškiai nurodomos arba pateikiamos tik dalies paslaugų kainos
- Emocinės įtampos metu priimami sprendimai ne visada yra racionalūs
- Trūksta nepriklausomos kokybės kontrolės mechanizmų
„Šioje srityje ypač svarbus skaidrumas ir aiškumas. Deja, ne visos įmonės tinkamai informuoja klientus apie visas galimas alternatyvas ir kainas,” – teigia vartotojų teisių ekspertas.
Kai kurie rinkos dalyviai patys imasi iniciatyvos – kuria profesinės etikos kodeksus, savanoriškai skelbia detalius kainoraščius, teikia konsultacijas dėl valstybės paramos galimybių.
APLINKOSAUGINIS ASPEKTAS: AR LAIDOJIMAS GALI BŪTI „ŽALIAS”?
Tradicinis laidojimas turi reikšmingą poveikį aplinkai:
- Vienas karstas sunaudoja apie 0,5-0,7 kubinių metrų medienos
- Balzamavimui naudojami chemikalai gali patekti į gruntinį vandenį
- Tradiciniams antkapiams naudojamas betonas ir akmuo turi didelį anglies pėdsaką
- Kremavimo procesas sunaudoja daug energijos ir išskiria CO2
Todėl vis populiaresnės tampa ekologiškos laidojimo alternatyvos:
- Biologiškai skaidūs karstai – gaminami iš greitai atsinaujinančių medžiagų, kaip bambukas, kartonas, pinta žolė.
- „Organinės kremacijos” – naujas procesas, kurio metu palaikai skaidomi vandens ir šarmo tirpalu, sunaudojant iki 90% mažiau energijos nei įprastai kremuojant.
- Vertikalūs kapai – maksimaliai taupantys žemės plotą ir mažinantys poveikį aplinkai.
- Kompostavimas – kai kuriose šalyse jau legalizuotas žmogaus palaikų kompostavimas, paverčiantis palaikus derlingomis žemėmis per 30 dienų.
Nors Lietuvoje dauguma šių alternatyvų dar nėra plačiai prieinamos, aplinkosaugos ekspertai prognozuoja jų populiarėjimą artimiausioje ateityje.
TARPTAUTINIS KONTEKSTAS: KUO SKIRIASI LAIDOJIMO KULTŪRA PASAULYJE?
Laidojimo tradicijos skiriasi ne tik tarp skirtingų kultūrų, bet ir tarp artimų kaimynų:
- Latvijoje ir Estijoje kremavimas jau sudaro apie 40-45% visų laidotuvių
- Skandinavijos šalyse dominuoja minimalios, santūrios ceremonijos, atsisakant daugelio tradicinių elementų
- Vokietijoje įprastos nuomos kapavietės, kurios po 20-25 metų gali būti panaudotos pakartotinai
- Japonijoje beveik 100% mirusiųjų yra kremuojami, o pelenai dažnai saugomi specialiose šventyklose, ne kapinėse
- JAV populiarėja personalizuotos ceremonijos, atspindinčios velionio asmenybę – nuo temų vakarėlių iki palaikų pavertimo dirbtiniais deimantais
Ekspertai pastebi, kad globalizacija lėtai, bet užtikrintai keičia ir lietuviškas tradicijas, ypač didmiesčiuose ir tarp jaunesnės kartos.
FINANSINIAI ASPEKTAI: LAIDOJIMO DRAUDIMAS IR IŠANKSTINIS PLANAVIMAS
Nauja tendencija, atkeliaujanti į Lietuvą iš Vakarų – išankstinis laidotuvių planavimas ir laidojimo draudimas.
„Išankstinis planavimas leidžia ne tik sumažinti finansinę naštą artimiesiems, bet ir užtikrinti, kad laidotuvės vyks pagal asmens pageidavimus,” – aiškina finansų konsultantas. „Kai kurie žmonės iki smulkmenų suplanuoja savo atsisveikinimo ceremoniją, nuo muzikos iki dreskoudo.”
Laidojimo draudimas – specializuota draudimo forma, kuri padengia laidotuvių išlaidas apdraustajam mirus. Nors Lietuvoje ši paslauga dar nėra plačiai žinoma, draudimo bendrovės prognozuoja jos populiarėjimą artimiausioje ateityje.
ATEITIES PERSPEKTYVOS: KAS LAUKIA LAIDOJIMO PASLAUGŲ SEKTORIAUS?
Ekspertai prognozuoja keletą tendencijų, kurios formuos laidojimo paslaugų sektorių ateinančiais metais:
- Rinkos konsolidacija – didieji žaidėjai ir toliau stiprins savo pozicijas, mažesnių įmonių skaičius mažės.
- Technologinė integracija – virtualūs elementai taps įprasta laidotuvių ceremonijų dalimi.
- Personalizacija – standartizuotas ceremonijas keis unikalūs, asmenybę atspindintys atsisveikinimai.
- Tvarumas – ekologiško laidojimo alternatyvų paklausa augs, ypač tarp jaunesnių kartų.
- Reguliavimo pokyčiai – tikėtini teisinio reguliavimo pokyčiai, siekiant modernizuoti ir standartizuoti sektorių.
„Nepaisant visų pokyčių, laidotuvių esmė išliks ta pati – suteikti artimiesiems erdvę atsisveikinti ir pradėti gedulo procesą,” – apibendrina laidojimo tradicijų tyrinėtojas.
