Žvakė atrodo nekaltai. Mažas daiktas, švelni šviesa, gal malonus kvapas. Uždegėme ir nesusimąstome. O gal vertėtų?
Daugelis žvakių, kurias randame parduotuvėse, pagamintos iš parafino. Tai naftos perdirbimo produktas. Taip, tas pats naftos, iš kurios gaminamas benzinas, plastikas ir asfaltas. Degindami tokią žvakę, įkvepiame smulkias daleles ir chemines jungtis, kurios susidaro degimo metu.
Ar tai pavojinga? Mokslininkai nesutaria. Bet klausimas kitas – ar būtina?
Iš ko gaminamos žvakės
Parafinas – pigiausias ir populiariausias vaškas. Lengvai apdorojamas, gerai išlaiko kvapą, kainuoja centus. Todėl jį naudoja didžioji dalis pramoninių gamintojų. Problema – tai neatsinaujinantis šaltinis, o degimo produktai nėra idealūs.
Bičių vaškas – seniausias žinomas. Natūralus, gražiai kvepia net be priedų, dega švariai. Trūkumas – brangus ir ribotas. Vienas bičių avilys per metus pagamina vos kelis kilogramus vaško.
Palmių vaškas – egzotiškas variantas. Kietas, blizgus, įdomios tekstūros. Bet palmių plantacijos kelia etinių klausimų – atogrąžų miškų kirtimas, orangutanų buveinių naikinimas.
Ir tada yra soja.
Sojų vaško istorija
Sojų vaškas – gana naujas išradimas. 1991 metais amerikiečių išradėjas Michaelas Richardsas ieškojo pigesnės alternatyvos bičių vaškui. Soja pasirodė idealus kandidatas.
Sojų pupelės – atsinaujinantis šaltinis. Auga greitai, auginama plačiai, perdirbama nesudėtingai. Vaškas gaunamas hidrinant sojų aliejų – procesas panašus į margarino gamybą.
Per tris dešimtmečius sojų vaško žvakės iš nišinio produkto tapo mainstreamu. Šiandien tai standartas tarp kokybiškų žvakių gamintojų.
Degimo chemija
Kiekviena žvakė, degdama, išskiria daleles ir dujas. Tai neišvengiama – toks degimo procesas. Klausimas – kokias daleles ir kiek.
Parafino žvakės išskiria tolueno ir benzeno pėdsakus. Tai lakieji organiniai junginiai, potencialiai kenksmingi. Taip, kiekiai maži. Taip, viena žvakė nesukels problemų. Bet kasdien, mėnesius, metus?
Sojų vaškas dega švariau. Mažiau suodžių, mažiau lakiųjų junginių, mažiau dirginimo kvėpavimo takams. Tai ne absoliuti tiesa – priklauso nuo gamintojo, priedų, dagties. Bet tendencija aiški.
Žmonėms su astma, alergijomis, jautriais kvėpavimo takais skirtumas gali būti juntamas. Ne stebuklas, bet pagerinimas.
Degimo trukmė ir ekonomika
Sojų vaškas turi mažesnę lydymosi temperatūrą nei parafinas. Praktikoje tai reiškia – dega lėčiau.
Vidutiniškai sojų vaško žvakė dega 30–50 procentų ilgiau nei tokio pat dydžio parafino žvakė. Tai keičia ekonomiką.
Taip, sojų žvakė kainuoja brangiau. Bet jei dega pusantro karto ilgiau – reali kaina susilygina arba net tampa mažesnė. Plius švaresnis degimas, plius sąžinė.
Kvapų sklaida
Sojų vaškas turi dar vieną savybę – lėčiau ir tolygiau išskiria kvapą.
Parafino žvakės dažnai „spjauna” kvapą intensyviai pradžioje, o paskui silpnėja. Sojų vaškas veikia kaip lėto atpalaidavimo sistema – kvapas sklinda nuosekliai nuo pradžios iki pabaigos.
Kvapo intensyvumas gal kiek mažesnis nei parafino žvakėse. Bet užtat natūralesnis, stabilesnis, ne toks įkyrus. Tie, kurie skundžiasi, kad žvakės sukelia galvos skausmą – dažniausiai kalba apie parafino žvakes su sintetiniais aromatais.
Ekologinis pėdsakas
Čia situacija sudėtingesnė, nei norėtųsi.
Soja – augalinė kilmė, atsinaujinanti, biologiškai skaidoma. Lyginant su naftos produktu – akivaizdžiai geriau.
Bet sojų auginimas irgi turi šešėlį. Monokultūros, pesticidai, genetiškai modifikuoti organizmai, transportavimas iš kitų žemynų. Ne viskas taip švaru, kaip skamba.
Geriausias variantas – sertifikuota soja iš tvarių ūkių. Kai kurie gamintojai tai nurodo, kai kurie – ne. Verta pasidomėti, jei ekologija jums svarbi.
Vis dėlto, net „eilinė” sojų žvakė ekologiškesnė nei „eilinė” parafino žvakė. Tobulybė – priešas gero.
Atpažinimo ženklai
Kaip žinoti, kad žvakė tikrai iš sojų vaško?
Spalva – natūralus sojų vaškas balkšvas, kreminis, ne sniego baltumo. Ryškiai balta žvakė dažniausiai turi parafino arba dažiklių.
Paviršius – sojų vaškas kartais turi nelygumų, „šerkšno” efektą. Tai natūralu ir nereiškia broko.
Etiketė – patikimi gamintojai nurodo sudėtį. „100% sojų vaškas” arba „sojų vaško mišinys” – skirtumas esminis.
Kaina – tikra sojų žvakė negali kainuoti trijų eurų. Jei kainuoja – kažkas negerai.
Kas dar svarbu
Vaškas – tik dalis žvakės. Kitos dalys irgi svarbios.
Dagtis – medvilninis ar medinis geriau nei sintetinis. Kai kurie dagčiai turi švino ar cinko šerdį – to geriau vengti.
Kvapai – natūralūs eteriniai aliejai sveikiau nei sintetiniai aromatai. Bet ir brangiau. Kompromisas – aukštos kokybės sintetiniai kvapai, sukurti be ftalatų ir parabenu.
Indas – jei žvakė stikliniame inde, jį galima pakartotinai naudoti. Mažiau atliekų.
Sąmoningas pasirinkimas
Galiausiai tai apie tai, kokius sprendimus priimame kasdien.
Galima pirkti pigiausią žvakę iš prekybos centro ir nesukti galvos. Niekas nenuteisis, niekas nesupyks.
Arba galima sekundei sustoti ir pagalvoti. Ką deginami namuose? Ką įkvepiame? Ką palaikome savo pinigais?
Sojų vaško žvakė – ne pasaulio gelbėjimas. Tai mažas pasirinkimas mažoje kategorijoje. Bet iš tokių mažų pasirinkimų susideda didesnis paveikslas.
Ir jei jau deginame žvakes – kodėl gi ne tokias, kurios bent kiek geresnės. Mums, namams, planetai.
