„TikTok” dirbtinio intelekto sukuriami influenceriai vis labiau kvestionuoja naudotojų gebėjimą atskirti autentišką turinį. Pažangūs algoritmai kuria hiperrealistines skaitmenines asmenybes su simetriškais bruožais ir įtikinamais pasakojimais. Šios dirbtinės asmenybės pasitelkia sudėtingas psichologines strategijas, kad sukeltų tikrą emocinį įsitraukimą. Nors vizualiai jie niekuo nesiskiria nuo žmonių kūrėjų, tai yra permainingas skaitmeninio turinio vartojimo pokytis. Supratus šių skaitmeninių konstrukcijų niuansų mechanizmus, galima giliau pažvelgti į besiformuojančius žiniasklaidos kraštovaizdžius.
Dirbtinio intelekto įtaką darančių asmenų fenomenas
Tobulėjant technologijoms, dirbtinio intelekto sukurtų „TikTok” influencerių atsiradimas yra reikšmingas poslinkis skaitmeninio turinio kūrimo srityje. Šios virtualios asmenybės sparčiai populiarėja, o įmonių vadovai praneša apie didėjantį susidomėjimą dirbtinio intelekto valdomu buvimu socialinėje žiniasklaidoje.
Sudėtingi šių skaitmeninių subjektų algoritmai gali kurti turinį, kuris tiksliai imituoja bendravimą su žmonėmis, todėl vis sunkiau atskirti dirbtinius ir autentiškus influencerius.
Technologinė pažanga pasiekė tokį lygį, kai dirbtinio intelekto sukurtas turinys gali sukelti tikrą emocinę žiūrovų reakciją, o tai rodo, kad netolimoje ateityje gali iš esmės pasikeisti skaitmeninio įsitraukimo ir turinio vartojimo potencialas.
Manipuliacinės rinkodaros taktikos
Penki milijardai dolerių socialinės žiniasklaidos reklamos biudžetų skatina naują manipuliacinės rinkodaros taktikos bangą, pasitelkiant dirbtinio intelekto sukurtą poveikį darantį turinį. Šios sudėtingos skaitmeninės asmenybės kuria nerealistiškus siužetus su sklandžiu produktų pateikimu, strategiškai sukurtus siekiant subtiliai paveikti vartotojų elgseną.
Įmonės naudoja simetriškus dirbtinio intelekto sukurtus veidus ir inscenizuotus vaizdus tokiose platformose kaip „TikTok”, kad reklamuotų firminius produktus, dažnai užmaskuodamos remiamą turinį kaip autentišką patirtį. Šių rinkodaros strategijų skaidrumo trūkumas kelia didelį etinį susirūpinimą dėl manipuliavimo vartotojais. Dėl to, kad šie dirbtinio intelekto influenceriai trina ribas tarp tikro bendravimo su žmonėmis ir algoritminio įtikinėjimo, jie yra sudėtingas skaitmeninės rinkodaros etikos iššūkis.
Psichologinės strategijos socialinėje žiniasklaidoje
Atsiradus socialinės žiniasklaidos platformoms, skaitmeninės rinkodaros specialistai vis dažniau naudoja sudėtingas psichologines strategijas, kad galėtų manipuliuoti naudotojų įsitraukimu ir elgesiu. Pasinaudodamos tokiomis kognityvinėmis silpnybėmis kaip FOMO ir socialinis įrodymas, platformos kuria algoritmus, kurie sustiprina emociškai įkrautą turinį ir skatina priverstinę sąveiką.
Tikslinėje reklamoje naudojami smulkūs naudotojų duomenys, kad būtų galima pateikti suasmenintus pranešimus, kurie subtiliai daro įtaką sprendimų priėmimo procesams. Įtakos rinkodara dar labiau sustiprina šią psichologinę manipuliaciją, pateikdama iš pažiūros autentiškas asmenybes, kurios gali paveikti vartotojų požiūrį.
Dėl šių strategiškai apgalvotų metodų socialinė žiniasklaida tampa galinga elgsenos keitimo priemone, kurioje pirmenybė teikiama platformos įsitraukimui, o ne vartotojo gerovei.
Dėmesio ekonomika
Dėmesio ekonomika
Psichologinė manipuliacija, būdinga socialinės žiniasklaidos platformoms, paskatino gilią ekonominę paradigmą, kai žmogaus dėmesys tampa paklausia preke. Prognozuojama, kad išlaidos reklamai sieks 263 mlrd. eurų, o vartotojų skaičius visame pasaulyje padidės iki 5 mlrd., todėl prekių ženklai intensyviai konkuruoja dėl vartotojų įsitraukimo.
Ši dėmesio ekonomika skaitmeninę sąveiką paverčia vertingais ekonominiais sandoriais, kai milisekundės vartotojo dėmesio tiesiogiai virsta potencialiomis pajamomis. Socialinės žiniasklaidos platformos naudoja sudėtingus algoritmus ir dirbtinio intelekto valdomą turinį, kad užfiksuotų naudotojų dėmesį ir užsidirbtų pinigų, taip sukurdamos sudėtingą ekosistemą, kurioje įsitraukimo rodikliai tampa pagrindine skaitmeninės sąveikos valiuta.
Etinės pasekmės ir vartotojų informuotumas
Skaitmeniniam kraštovaizdžiui vis labiau trinant ribas tarp autentiško bendravimo su žmonėmis ir dirbtinio atstovavimo, su dirbtinio intelekto influenceriais susiję etiniai klausimai tapo itin svarbiu šiuolaikinės žiniasklaidos diskurso objektu.
Galimybė apgauti ir manipuliuoti kelia svarbių klausimų dėl vartotojų apsaugos ir žiniasklaidos sąžiningumo. Kadangi dirbtinio intelekto sukurtas turinys tampa vis sudėtingesnis, vartotojams gali būti sunku atskirti žmogiškąjį ir dirbtinį įtaką darantį asmenį, o tai gali pakenkti jų gebėjimui priimti informacija pagrįstus sprendimus.
Besiplečianti socialinės žiniasklaidos reklamos rinka pabrėžia, kad būtina skubiai spręsti skaidrumo ir autentiškumo klausimus. Siekiant sumažinti galimą etinę riziką, susijusią su dirbtiniu intelektu pagrįsta įtakingųjų rinkodara, pirmenybė turi būti teikiama aiškiems informacijos atskleidimo mechanizmams ir vartotojų švietimui.
Skaitmeninio autentiškumo ateitis
Sparčiai tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, interneto autentiškumo srityje susiduriama su precedento neturinčiais iššūkiais atskirti žmogaus sukurtą ir dirbtinio intelekto sukurtą turinį. Norint išspręsti šias sudėtingas problemas, reikia, kad technologijų kūrėjai, socialinės žiniasklaidos platformos, politikos formuotojai ir vartotojai bendradarbiautų.
Norint išlaikyti skaitmeninį pasitikėjimą, būtina sukurti patikimus tikrinimo mechanizmus, skaidrias informacijos atskleidimo gaires ir švietimo iniciatyvas. Pramonės suinteresuotieji subjektai turi teikti pirmenybę standartų, kuriais apsaugomi vartotojų interesai, kūrimui, kartu skatinant technologines naujoves.
Vartotojų švietimo programos gali įgalinti asmenis kritiškai vertinti skaitmeninį turinį, atpažinti dirbtinio intelekto sukurtus influencerius ir suprasti jų galimą poveikį. Aktyviai nustatydama etines sistemas, visuomenė gali atsakingai ir skaidriai orientuotis besiformuojančiame skaitmeninio autentiškumo kraštovaizdyje.
