Gydytojai pažymi, kad mažais kiekiais paragauti šviežio, nuošalaus sniego paprastai yra toleruojama, tačiau valgyti neapdorotą sniegą kelia realią riziką. Jame gali susikaupti ore esantys teršalai, mikrobai ir kietosios dalelės, be to, jis vėsina kūną—didina hipotermijos riziką ir energijos sąnaudas. Praktinės patikros ir paprasti apdorojimo būdai sumažina pavojų, tačiau kai kuriose situacijose sniegas yra prastas vandens šaltinis. Kitas skyrius paaiškina, kada sniegas gali būti priimtinas ir kaip jį padaryti saugesnį.
Ar galima valgyti sniegą? Greitas medicininis verdiktas
Ar galima saugiai valgyti sniegą? Gydytojai teigia, kad nedideli kiekiai švaraus, atokiose vietose esančio sniego sveikiems žmonėms paprastai yra toleruojami, tačiau rizikų išlieka.
Sniegas gali turėti ore esančių teršalų, dalelių ir mikrobų, kuriuos surenka krisdamas; miestuose, pramoninėse vietovėse ar per pirmąsias snygio bangas iškritęs sniegas kelia didesnę užterštumo riziką.
Sniego valgymas vėsina kūną ir reikalauja medžiagų apykaitos energijos jam ištirpdyti, nesuteikia patikimos hidratacijos ir didina hipotermijos riziką.
Rekreacinis paragavimas skiriasi nuo pasikliovimo sniegu išgyvenimo situacijoje.
Medicininės rekomendacijos: venkite nuryti didelius kiekius, kai įmanoma rinkitės ištirpintą, apdorotą vandenį, ir nevartokite šalia akivaizdžių taršos šaltinių.
Jei kyla abejonių, nevartokite.
Kada sniegas yra saugus: vizualiniai, kvapo ir vietovės patikrinimai
Nors keli vizualiniai ir kvapo požymiai gali rodyti saugesnį sniegą, jie to negarantuoja; žmonės turėtų tokius patikrinimus laikyti apytikriais filtrais, o ne galutiniais testais. Patikrinkite spalvą (tik baltą), venkite matomų dulkių ir pauostykite, ar nėra neįprastų kvapų. Rinkitės šviežią, vėlesnių bangų sniegą švariose kaimo vietovėse, atokiau nuo kelių, kaminų ir pramonės objektų. Venkite miesto sniego ar sniego pavėjui. Nedideli pramoginiai paragavimai yra mažesnės rizikos nei didelis kiekio vartojimas. Vadovaukitės nuovoka: nematoma tarša nereiškia saugumo. Jei kyla abejonių, sniego nevalgykite.
| Patikra | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|
| Spalva | Gryna balta, be spalvos pakitimų |
| Kvapas | Jokio cheminio ar dūmų kvapo |
| Vieta | Atokiau nuo kelių/pramonės |
| Laikas | Geriau vėlesnės bangos |
| Kiekis | Tik nedideliai paragavimai |
Skubus drėkinimas: kaip ištirpinti, apdoroti ir ko vengti
Panaudojus paprastus vizualinius ir kvapo patikrinimus paviršiniam sniegui įvertinti, dėmesys turėtų persikelti į praktinius būdus, kaip sniegą paversti saugiu geriamuoju vandeniu.
Prieš geriant sniegą ištirpinkite; niekada nevalgykite didelių kiekių žalio. Naudokite viryklę arba kūno šiluma sušildytą indą, kad tirpintumėte palaipsniui, vengdami pernelyg didelių šilumos nuostolių. Ištirpintą sniegą virinkite vieną minutę, kad dezinfekuotumėte; cheminiai valikliai (jodas, chloras) veikia, jei vanduo šiltas. Perkoškite tirpsmą per audinį, kad pašalintumėte daleles.
Venkite rinkti sniegą nuo pakelių, pramoninių zonų ar pirmojo kritimo sluoksnių. Nesiremkite sniegu kaip pagrindiniu hidratacijos šaltiniu — jis vėsina kūną ir reikalauja papildomos medžiagų apykaitos energijos.
Saugūs sniego receptai (sniego kremas, cukrus ant sniego)
Kaip reikėtų ruošti sniego pagrindu pagamintus skanėstus, kad rizika būtų kuo mažesnė? Naudokite tik ką tik iškritusį, švariai atrodantį sniegą iš neurbanizuotų, ne pramoninių vietovių.
Pirmąją snygio bangą išmeskite; rinkite vėlesnius švarius sluoksnius.
Sniegą sumaišykite su pasterizuotu pienu arba grietinėle, cukrumi ir vanile, kad pagamintumėte sniego kremą; klevų sirupą pakaitinkite iki tinkamos saldainio gaminimo stadijos prieš pildami ant suspausto sniego (cukrus ant sniego).
Porcijas laikykite mažas.
Venkite duoti vaikams, kurie linkę nuryti didelius kiekius.
Nenaudokite sniego vietoje vandens.
Paruoštus skanėstus laikykite šaltai ir suvartokite nedelsiant.
Jei sniegas keistai kvepia arba yra pakitusios spalvos, išmeskite ir sniego pasisemkite kitur.
Taršos rizika ir užterštumo požymiai
Kodėl net ir atrodantis švarus sniegas vis dar gali kelti riziką? Krisdamas sniegas „iššluoja“ ore esančius teršalus; lėtesnės, sudėtingesnės snaigės sugauna daugiau dalelių ir lakiųjų junginių nei lietus.
Sniegas pavėjui nuo kelių, pramonės objektų ar anglimi kūrenamų elektrinių koncentruoja kietąsias daleles, sunkiuosius metalus ir kvapus. Pirmoji sniego banga dažnai turi didžiausią teršalų kiekį; palaukus vėlesnių sankaupų rizika sumažėja.
Vizualūs požymiai—pakitusi spalva, riebus blizgesys, neįprastas kvapas—arba artumas taršos šaltiniams rodo užterštumą. Pramoginiai receptai padidina poveikį, jei pagrindinis sniegas yra užterštas.
Praktiškai venkite valgyti sniegą mieste, prie kelių ar pramonės teritorijose; rinkitės žinomai švarias kaimiškas vietoves arba vietoj to naudokite apdorotą vandenį.
