Stovyklavimas – tai daugiau nei palapinė, miegmaišis ir puodas sriubai. Tai – mažos smulkmenos, kurios lemia visą nuotaiką. Viena iš jų, apie kurią dažnai net nesusimąstom – turistinis stalas. Ne tas masyvus iš sodo baldų skyriaus. O toks, kuris telpa šalia megztinio kuprinėje. Kuris per kelias sekundes virsta tikru lauko patogumu.
Neseniai patyrėm savaitgalio išvyką į Žemaitijos miškus. Trijų dienų planas: tyliai pabūti gamtoje. Viskas ėjosi sklandžiai – kol neatėjo metas vakarienei. Vienas laikė puodą, kitas pjaustė daržoves ore, trečias bandė padėti žibintuvėlį ant kuprinės. Ir tada supratom – pamiršom stalą. Tas vakaras buvo pamoka, kurią įsiminsim ilgam.
Ką keičia mažas stalas?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tik paviršius. Bet jis keičia viską. Kai daiktai turi savo vietą – nebereikia laikyti termosų rankose, dėti sumuštinių ant kelių ar telefoną saugoti nuo smėlio.
Štai ką duoda geras turistinis stalas:
- Padeda išlaikyti tvarką stovykloje – daiktai vienoje vietoje, o ne išmėtyti po žolę
- Sumažina stresą gaminant maistą – viskas po ranka, jokių balansavimų
- Sukuria bendrumo jausmą – vakarienė ne beformė, o kaip mažas ritualas
- Saugo nuo purvo – nes arbata, kurią pasidedi ant šlapios žemės, niekada neskanesnė
Kai viskas vyksta ant kelių, stovykla primena kariuomenės manevrus. Kai turi stalą – tai primena poilsį.
Ar verta jį vežtis?
Galima sakyti: „Kam man stalas, jei važiuoju tik dviem dienom?“ Bet būtent trumpose išvykose ir norisi komforto. Kai laikas ribotas, norisi jo negaišti dėl smulkmenų. O kai stalas surenkamas per kelias sekundes, kai jis sveria mažiau nei litras vandens – jis tampa ne papildomu daiktu, o būtinu.
Kelionėse prie ežero, stovint su vaikais prie palapinės ar net sustojus pailsėti važiuojant dviračiais – turistinis stalas tampa herojumi be aplodismentų. Vienas toks – iš Aktyvuslaikas.lt/ – važiuoja kartu su manim kiekvieną kartą. Nes jis tiesiog veikia. Be bereikalingo svorio, be įmantrių funkcijų, bet su dideliu poveikiu.
Stalas, kuris padaro stovyklautoją laimingą
Turistinis stalas nėra tik baldų prekė. Tai – mažas patogumo gabalėlis, kuris keičia visą išvykos ritmą. Nes kai vakarienė vyksta ne ant žemės, o ant tikro paviršiaus, kai ryto kava stovi šalia užrašų knygelės, kai telefonas nesivelka per smėlį – jautiesi pasiruošęs. Ne „kaip nors išgyventi“, o iš tikrųjų pailsėti.
Jei ruošiesi į gamtą ir galvoji, ar verta dar vieną daiktą įsidėti į kuprinę – šitas yra tas, kurį po kelionės dėkosi, kad pasiėmei. Ir kitą kartą jis atsidurs kuprinėje pirmas. Daugiau nei aksesuaras – tai tavo poilsio sąjungininkas.
