Medicininėje literatūroje pripažįstami reti atvejai, kai itin didelis ūminis skrandžio išsiplėtimas lėmė pilno storio skrandžio plyšimą. Skrandis yra raumeninis ir labai tamprus, todėl dauguma persivalgymo epizodų baigiasi vėmimu arba laipsnišku tempimu, o ne plyšimu. Tam tikri veiksniai — greitas didelio tūrio suvartojimas, gazuoti gėrimai, negalėjimas vemti arba pagrindiniai sutrikimai — ryškiai padidina intragastrinį spaudimą ir katastrofiško plyšimo riziką. Klinikinis vaizdas ir gydymas nusipelno ypatingo dėmesio.
Ar persivalgius gali plyšti skrandis? : Trumpas atsakymas
Retkarčiais itin gausus persivalgymas gali sukelti skrandžio plyšimą, nors tai pasitaiko nedažnai. Klinikiniai duomenys rodo, kad plyšimas yra galimas, bet retas, dažnai susijęs su psichiatriškai sąlygotu kompulsyviu persivalgymu arba neįprastai dideliu maisto kiekiu, kuris įveikia apsauginius refleksus.
Įprasta skrandžio talpa yra apie 1,5 l; refleksinis vėmimas paprastai apsaugo nuo pavojingo pertempimo. Esant priverstinei adaptacijai tūris gali siekti maždaug 3 l, o viršijus šią ribą struktūrinė rizika didėja. Prisidedantys veiksniai – greitas valgymas, gazuoti gėrimai ir nesugebėjimas ar nepavykimas vemti.
Skrandžio plyšimas yra gyvybei pavojinga būklė ir reikalauja neatidėliotinos chirurginės pagalbos. Bendruomenės nariams patariama vengti ekstremalaus persivalgymo ir ieškoti pagalbos dėl sutrikusio valgymo elgesio.
Ar persivalgymas kada nors sukėlė skrandžio plyšimą? (Dokumentuoti atvejai)
Retais atvejais medicinos literatūroje aprašomi atvejai, kai per didelis maisto suvartojimas tiesiogiai buvo prieš skrandžio plyšimą. Atvejų aprašymuose pateikiami mirtini ir nemirtini įvykiai, įskaitant 2003 m. pranešimą apie 49 metų vyrą, kuris mirė po masinio suvalgymo. Dauguma aprašytų pacientų turėjo psichikos sutrikimų arba persivalgymo epizodų, dažnai per trumpą laiką suvartodami didelius kiekius ir kartais kartu gerdami gazuotus gėrimus.
Pranešimuose nurodoma, kad skrandžio tūris viršijo įprastą prisitaikymo ribą, o vėmimas nepadėjo sumažinti spaudimo. Nors tai reta, šie atvejai rodo tikėtiną priežastinį kelią nuo ekstremalaus persivalgymo iki viso storio skrandžio plyšimo. Klinicistai pabrėžia skubų atpažinimą ir chirurginę intervenciją; bendruomenės informuotumas padeda prevencijai ir laiku suteikiamai pagalbai.
Kaip išsitempia skrandis: kodėl skrandžio plyšimas yra retas reiškinys
Skrandis paprastai prisitaiko prie padidėjusio tūrio per koordintuotą raumenų atsipalaidavimą ir elastingą sienelių išsiplėtimą; šį procesą tarpininkauja vagaliniai refleksai ir skrandžio audinio viskoelastinės savybės. Šis prisitaikomasis paslankumas leidžia įprastą suvartojamą kiekį (apie 1,5 l) toleruoti be žalingo slėgio padidėjimo.
Apsauginiai refleksai — daugiausia pykinimas ir vėmimas — taip pat riboja per didelį išsiplėtimą. Eksperimentiniai ir klinikiniai duomenys rodo, kad kai kuriems asmenims prisitaikymas gali padidinti talpą iki maždaug 3 l, tačiau viršijus šią ribą intragastrinis slėgis gali staigiai didėti.
Todėl spontaniškas plyšimas išlieka retas; dokumentuoti atvejai yra išskirtiniai ir dažnai susiję su predisponuojančiais elgesio ar medicininiais veiksniais.
Kas didina skrandžio plyšimo riziką? (Gazuoti gėrimai, greitis, sutrikimai)
Situacijose, kur susijungia greitas vartojimas, dideli kiekiai ir tam tikras elgesys ar medžiagos, skrandžio plyšimo rizika pastebimai padidėja.
Klinikiniai pranešimai rodo, kad gazuoti gėrimai yra papildomas veiksnys: dujos didina intragastrinį slėgį, kai skrandyje yra didelis maisto kiekis.
Svarbus ir vartojimo greitis; greitas, itin gausus persivalgymas gali aplenkti apsauginius refleksus, tokius kaip vėmimas.
Psichikos ir valgymo sutrikimai—persivalgymo sutrikimas, nervinė bulimija, psichozė—taip pat siejami su dokumentuotais plyšimais, tikėtina dėl pasikartojančio ekstremalaus elgesio ir sutrikusios savireguliacijos.
Įprasta skrandžio talpa ir refleksai paprastai apsaugo daugumą žmonių, tačiau šie nustatyti veiksniai išmatuojamai didina plyšimo tikimybę ir reikalauja klinikinio budrumo.
Įspėjamieji ženklai, ką daryti ir kaip to išvengti
Klinicistai ir skubiosios pagalbos darbuotojai turėtų atpažinti, kad stiprėjantis pilvo skausmas, nuolatinis vėmimas arba nesugebėjimas vemti nepaisant stipraus diskomforto, pilvo pūtimas su įtempimu, peritonito požymiai (atsigavimo skausmas, raumenų įtempimas/„gynyba“), karščiavimas, tachikardija, hipotenzija ar staigus kolapsas gali rodyti artėjantį arba jau įvykusį skrandžio plyšimą. Skubi diagnostinė vaizdinė diagnostika, nedelsiant reikalinga chirurgo konsultacija ir gaivinimas yra būtini; delsimas didina mirtingumą.
Nukentėjusieji turėtų be stigmos kreiptis į skubią pagalbą; sveikatos priežiūros komandos turėtų reaguoti empatiškai ir vadovaudamosi įrodymais pagrįstu skubumu. Prevencija pabrėžia saikingumą, vengimą greitai gerti gazuotus skysčius kartu su dideliais valgiais, taip pat persivalgymo elgesio ir pagrindinių psichikos sutrikimų gydymą.
- Nedelsiant kreiptis į skubią pagalbą
- Greitas įvertinimas ir vaizdiniai tyrimai
- Chirurgo konsultacija
- Spręsti elgesio rizikos veiksnius
