Vidutinis smulkaus verslo savininkas Lietuvoje kasmet skiria apie 120 valandų finansiniams reikalams tvarkyti. Tai penkios pilnos paros. Arba trys savaitės atostogų. Arba 15 darbo dienų, kurias galėtų skirti klientams, produktams, augimui.
O dabar įdomiausias klausimas: ar tos 120 valandų duoda rezultatą?
Naujausios apklausos rodo, kad 67 procentai verslininkų, kurie patys tvarko apskaitą, jaučiasi neužtikrinti dėl savo finansinių sprendimų. Jie žino, kad kažką daro, bet nežino, ar daro teisingai.
Skaičiai, kurie slepiasi už rutinos
Paimkime tipinę mažą įmonę su 50 000 eurų metine apyvarta.
Kas mėnesį reikia apdoroti vidutiniškai 40 sąskaitų faktūrų. Per metus tai 480 dokumentų. Kiekvienas reikalauja įvedimo, patikrinimo, priskyrimo teisingai kategorijai. Pridėkime banko išrašus, kasos operacijas, darbo užmokesčio skaičiavimus. Gauname apie 2 000 apskaitos įrašų per metus.
Žmogus, kuris nėra profesionalus buhalteris, vienam įrašui vidutiniškai skiria 4 minutes. Profesionalas su tinkama programine įranga tą patį padaro per 45 sekundes.
Skirtumas? 89 valandos per metus. Beveik keturios paros.
Klaidos kaina
Tačiau laikas dar ne viskas.
Kai apskaitą veda nespecialistas, klaidų tikimybė išauga eksponentiškai. Tyrimai rodo, kad savamoksliai buhalteriai vidutiniškai padaro 3,2 klaidos šimte įrašų. Profesionalai su sistemomis 0,4 klaidos.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo nedaug. Bet 2 000 įrašų tai reiškia 64 klaidas per metus prieš 8.
Kiekviena klaida turi kainą. Neteisingai apskaičiuotas PVM, praleista atskaita, klaidingai priskirta išlaida. Vidutinė vienos klaidos kaina smulkiam verslui siekia 35 eurus. 64 klaidos tai 2 240 eurų per metus.
Tiek kainuoja profesionalios buhalterinė apskaita metams. Sutapimas?
Laiko vertė pinigais
Grįžkime prie tų 120 valandų.
Jei verslo savininko valandos vertė yra 25 eurai, tai 3 000 eurų per metus. Jei 40 eurų, tai jau 4 800. Daugelis verslininkų net nesusimąsto, kad jų laikas turi kainą.
Vienas Kauno kirpyklų tinklo savininkas papasakojo savo istoriją. Jis pats vedė apskaitą penkerius metus, nes atrodė, kad tai „sutaupo pinigų”. Kai pagaliau perdavė šią funkciją specialistams, atlaisvino 10 valandų per mėnesį. Tas valandas pradėjo skirti rinkodarai. Per metus klientų srautas išaugo 23 procentais.
„Sąskaitų vedimas man kainavo ne 200 eurų per mėnesį, o 2 000 prarastų pajamų,” pripažino jis.
Ką rodo verslo statistika
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, įmonės, kurios naudojasi profesionaliomis apskaitos paslaugomis, vidutiniškai gyvuoja 2,3 metų ilgiau nei tos, kurios viską daro pačios.
Priežastis paprasta. Profesionali apskaita leidžia anksčiau pastebėti problemas. Kai pinigų srautai valdomi tinkamai, mažiau netikėtumų. Kai mokesčiai planuojami, mažiau streso. Kai ataskaitos tikslios, lengviau gauti finansavimą.
Bankai tai žino. Todėl įmonėms su tvarkinga apskaita paskolos sąlygos vidutiniškai 1,8 procentinio punkto palankesnės. Tai gali reikšti tūkstančius eurų sutaupytų palūkanų.
Psichologinis aspektas
Yra dar vienas veiksnys, kurio neišmatuosi eurais.
Verslininkai, kurie patys tvarko finansus, nuolat jaučia foninį nerimą. Ar viską padariau teisingai? Ar nepraleidau termino? Ar VMI neateis su patikrinimu? Šis nerimas sekina, net jei jo nesuvokiame.
Psichologai tai vadina „neužbaigto veiksmo efektu”. Kai užduotis nuolat kabo virš galvos, smegenys negali visiškai atsipalaiduoti. Tai veikia produktyvumą, kūrybiškumą, net sveikatą.
Perduoti apskaitą profesionalams reiškia ne tik sutaupyti laiką. Tai reiškia atgauti ramybę.
Kada apsimoka pačiam
Būtų nesąžininga teigti, kad išorinė apskaita tinka visiems.
Jei jūsų verslas turi mažiau nei 10 operacijų per mėnesį, jei apyvarta nesiekia 10 000 eurų per metus, jei esate vienintelis darbuotojas ir neturite samdomų žmonių, galbūt paprasta programa ir keli vakarai per mėnesį išties pakanka.
Tačiau vos tik verslas pradeda augti, lūžio taškas ateina greitai. Dažniausiai tai nutinka ties 30 000 eurų metinės apyvartos riba. Nuo čia kompleksiškumas auga greičiau nei gebėjimas jį valdyti.
Trys klausimai sau
Prieš priimdami sprendimą, atsakykite sau sąžiningai.
Kiek valandų per mėnesį skiriate finansams? Padauginkite iš savo valandos kainos. Tai jūsų tikroji apskaitos kaina.
Ar jaučiatės tikri dėl savo skaičių? Jei ne, kokia yra tos netikrumo kaina potencialiomis klaidomis?
Ką darytumėte su tuo laiku, jei jo turėtumėte? Ar tai atneštų daugiau nei išleisite paslaugoms?
Atsakymai dažniausiai būna akivaizdesni, nei norėtume pripažinti.
Skaičiai nesuvaidina
Verslas yra skaičių žaidimas. Pajamos, išlaidos, pelnas, srautai. Kas juos valdo tiksliai, tas laimi.
Klausimas tik vienas: ar norite būti žaidėjas, ar statistika?
